2024 m. balandžio 17 d. Šiaulių valstybinėje kolegijoje vyko Lietuvos kolegijų studentų XXIV sporto žaidynių merginų tinklinio varžybos.

Mokslo ir studijų įstatymas patikslino kolegijų paskirtį ir misiją, kuriose akcentuojami taikomieji moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir meno veikla (MTEP). Kasmetinis MTEP ir meno veiklos vertinimas ir būsimas šios veiklos ekspertinis vertinimas kelia nemažai diskusijų kolegijų akademinėse bendruomenėse. Susidariusią situaciją pristato Lietuvos kolegijų direktorių k...

2024 m. balandžio 16 d. Šiaulių valstybinėje kolegijoje vyko Lietuvos kolegijų studentų sporto žaidynių B grupės tinklinio varžybos.

2024 m. balandžio 10 d. Kauno kolegijos sporto salėje vyko Lietuvos kolegijų studentų sporto žaidynių finalinės A gr. krepšinio varžybos.

2024 m. kovo 27 d. Šiaulių valstybinėje kolegijoje vyko Lietuvos kolegijų studentų sporto žaidynių B grupės krepšinio varžybos.

2024 kovo 21 d. Šiaulių valstybinėje kolegijoje vyko Lietuvos kolegijų studentų XXIV sporto žaidynių merginų krepšinio varžybos.

Šiemetiniai abiturientai vis dar nežino, kokį minimalų stojamąjį balą, vadinamąją kartelę, taikys kolegijos per šiųmetį priėmimą. Kolegijų atstovė sako, kad jis turėtų paaiškėti iki Studijų parodos, be to, pabrėžia ji, neuniversitetinių mokyklų vadovams dabar bene labiau rūpi kitas klausimas – ar išvis galės dalyvauti bendrajame priėmime.

2024 m. kovo 14 d. Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centre vyko XXIV-ųjų Lietuvos kolegijų studentų sporto žaidynių lengvosios atletikos varžybos.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymams Marijampolės kolegiją prijungti prie Mykolo Romerio universiteto (MRU), o Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą – prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius TECH“).

LKDK sporto komiteto narių susirinkimas įvyko sausio 18 d. Kauno technikos kolegijoje. Jame dalyvavo Vaidas Mickevičius (Kauno technikos kolegija), Karolis Stirbys (Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla), Mindaugas Bugys (Klaipėdos valstybinė kolegija), Petras Vyšniauskas (Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija), Aušrelė Visockienė (Alytaus kolegija), Laura Mekšriūnien...

Aukštosios mokyklos visada buvo žinių ir mokslo kalvės, tad natūralu, jog technologinis progresas ir atsirandantys nauji įrankiai kaip dirbtinis intelektas (DI) aukštųjų mokyklų bendruomenėse greitai randa savo vartotojus. Kaip su nauju iššūkiu tvarkosi Lietuvos kolegijos ir kokią DI ateitį mato studijų procese?

Šiais metais patekti į kai kurias universitetines studijų programas užteks 4,3 balo. Taip nutiko dėl Mokslo ir studijų įstatymo redakcijoje įtvirtintų nuostatų, kad nuo 2024 m. stojančiajam į aukštąją mokyklą užtenka būti išlaikius 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir matematikos bei dar vieną pasirinktiną.

Moksleiviai nerimauja, kad iki šiol nežinia, kokį konkursinį balą, vadinamąją kartelę, per priėmimą taikys aukštosios mokyklos. Jie sako taip negalintys prognozuoti, ar įstosiantys. Pasikeitus tvarkai, stojamąjį balą turi nusistatyti patys universitetai ir kolegijos. Nežinomybę kelia ir privalomu tapsiantis matematikos egzaminas, kuris studentus gali paskatinti studijuoti už...

Lietuvoje siekiant visoms socialinėms grupėms užtikrinti lygias galimybes siekti aukštojo išsilavinimo, valstybė kompleksinėmis priemonėmis numato didinti aukštojo mokslo prieinamumą. Nuo 2024 m. atsiras papildoma konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos, bus tobulinamas paramos finansinių sunkumų patiriantiems studentams modelis.

Stiprinant kolegines studijas Alytaus regione, Alytaus kolegija jungiama prie Kauno kolegijos. Tai leis išsaugoti Alytaus regione vykdomas kolegines studijas, būsimiems studentams pasiūlyti daugiau ir miesto poreikiams aktualesnių koleginių studijų programų. Šiandien kolegijų jungimuisi pritarė Vyriausybė.

Pagal studentų parengimą tarp aukštųjų mokyklų pirmauja Vilniaus universitetas bei Vilniaus kolegija, trečiadienį skelbia žurnalas „Reitingai“.

Lapkričio 21 d. 15 val. švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pristatys 2024 metų švietimo biudžeto projektą ir tai, kas daroma gerinant pedagogų darbo sąlygas, kaip sprendžiamos mokytojų keliamos problemos. Į renginį kviečiami mokytojai, mokyklų vadovai, visi besidomintieji švietimu. Pristatymas vyks Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. ...

Vyriausybė trečiadienį pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymui Vilniaus technologijų ir dizaino kolegiją prijungti prie Vilniaus kolegijos.

Lietuva jau ir taip Europoje garsėjo kaip šalis, kurios švietimo įstaigose dirba ypač mažai jaunų mokytojų ir jaunų dėstytojų. Bet, pasirodo, ilgainiui jų skaičius ne tik nedidėja, bet netgi traukiasi. Naujausi statistiniai duomenys atskleidžia, kad jaunų dėstytojų nuosekliai mažėja tiek Lietuvos kolegijose, tiek universitetuose.

Per pastaruosius 20 metų studentų Lietuvoje mažėjo tiesiog drastiškai. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, prieš dvidešimt metų visose mūsų šalies aukštosiose mokyklose studijavo 170,7 tūkst. studentų, prieš 15 metų – 210,4 tūkst., o šiuo metu jau tik 105 tūkstančiai.

Apie situaciją aukštajame moksle diskutuoja laikinai einanti LKDK prezidentės pareigas dr. Žymantė Jankauskienė, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras, Mykolo Romerio universiteto vicerektorius docentas dr Saulius Spurga ir LAMA BPO atstovė Odeta Kardauskė.

Nors trumpąsias studijas Lietuvoje galima rinktis jau antrus metus, deja, daugelis būsimų studentų vis dar mažai žino apie šią atsiradusią naują galimybę.

Kaip ir kiekvieną vasarą absolventų pečius pradeda slėgti vienas sunkiausių sprendimų – kokį karjeros kelią pasirinkti ir ką studijuoti. Rinktis tikrai yra iš ko, tačiau kaip nesuklysti ir ką šiandien pataria specialistai?

Vyriausybė trečiadienį numatė atnaujinti ir stiprinti kolegijų tinklą, kai kurias iš jų reorganizuojant ir sujungiant. Dalies institucijų pertvarkai dar turės pritarti Seimas.

Didžiausios Europoje profesinio aukštojo mokslo institucijas vienijančios organizacijos EURASHE generalinėje asamblėjoje, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) deleguota narė dr. Nijolė Zinkevičienė išrinkta EURASHE viceprezidente.

Po Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suburtos komisijos valstybinių kolegijų veiklos stiprinimo projektų vertinimo ir rekomendacijų pristatymo, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) laikinai einanti prezidentės pareigas dr. Žymantė Jankauskienė tikisi, kad tuo reforma nesibaigs, kolegijos ir toliau sieks užsibrėžtų tikslų, o binarinė mokslo sistema sustiprė...

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suburta komisija įvertino valstybinių kolegijų parengtus veiklos stiprinimo projektus. Ekspertai rekomenduoja įgyvendinti penkis valstybinių kolegijų jungimosi projektus, dalį kolegijų reorganizuoti steigiant naujus padalinius universitetų sudėtyje. Šie siūlymai dar bus teikiami svarstyti Vyriausybei.

Buvusiam Kauno technikos kolegijos (KTK) vadovui Nerijui Varnui baigus antrąją kadenciją ir pasitraukus tiek iš KTK, tiek ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) vadovo pareigų, jį pakeis ir koleginį sektorių atstovaus Vilniaus kolegijos vadovė dr. Žymantė Jankauskienė.

Valstybinės kolegijos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateikė projektus, kaip ketina stiprinti savo veiklą, dalis siūlo susijungti su kita kolegija ar universitetu, penktadienį pranešė ministerija.

Kolegijos iki gegužės Švietimo ministerijai privalo pateikti pertvarkos planus. Vienos pageidauja išlikti savarankiškomis, kitos svarsto prisijungti prie universitetų. Jei kolegijų siūlomų planų ekspertai nepatvirtins, ministerija priims kitus reorganizavimo sprendimus.

Kokiai daliai visų stojančiųjų šios studijų kainos jau nebeįperkamos? Ir, ar tiesa, kad šiandieninis jaunimas, negavęs norimos valstybės finansuojamos studijų vietos, pragmatiškai skaičiuoja ir renkasi tas valstybės nefinansuojamas studijų vietas, kurios greičiausiai atsiperka?

Augantis vakarų investuotojų susidomėjimas šalimi, bet kasmet smunkantys moksleivių rezultatai bei per dešimtmetį, bene, tris kartus sumažėjęs norinčių studijuoti inžinerinius mokslus studentų skaičius paskatino Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociaciją LINPRA išsikelti ambicingą tikslą – Lietuva 2030 inžinerijos šalis. Visgi, norint šį tikslą įgyvendinti, būt...

LRT laidoje "Aktualijų studija" apie kolegijų stiprinimo/tinklo pertvarkos planą, iššūkius bei galimybes diskutavo LR Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vicepirmininkė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Lietuvos kolegijų direktorių prezidentas Nerijus Varnas ir Vilniaus politikos analizės instituto direktorė Virginija Būdie...

Trečiadienį, sausio 18 d. LR Vyriausybė pritarė kolegijų stiprinimo planui. Iki 2029 metų kolegijos turės įgyvendinti numatomus reikalavimus, tarp kurių yra ir taikomieji mokslo tyrimai, ir studentų skaičius, kuris turės siekti bent 1200.

Gruodžio mėnesį finišavo beveik visus metus trukusios Lietuvos kolegijų studentų 22-osios žaidynės. Studentai varžėsi vaikinų ir merginų grupėse.

Daugiau nei 600 aukštojo mokslo organizacijų Europoje vienijanti „EURASHE“ organizacija, kurios nare yra Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (LKDK), patvirtino savo artimiausią strategiją, kuri galios iki 2025 metų. Strategijoje organizacija numatė savo veiklos plėtrą ir siekį dar labiau atliepti savo narių poreikius.

Kolegijų sektoriaus laukia dar vienas permainų laikotarpis – įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymo nuostatoms į aukštųjų mokyklų ISCED 6 lygmens bakalauro ir profesinio bakalauro studijas būsimi studentai nuo 2024 m. bus priimami tik per bendrą priėmimo sistemą LAMA BPO, o moksleiviai, pretenduodami į valstybės nefinansuojamas vietas, turės išlaikyti 3 valstybinius brandos ...

Kolegijų laukia pertvarka. Švietimo ministerija jau netrukus jas kvies pačias siūlyti, kaip įsivaizduoja geriausią sprendimą. Jei kolegijų siūlomo plano ekspertai nepatvirtins, ministerija priims kitus reorganizavimo sprendimus. Tai gali būti kolegijos prijungimas, pavyzdžiui, prie universiteto arba kelių kolegijų sujungimas.

Kolegijų laukia pertvarka. Švietimo ministerija jau netrukus jas kvies pačias siūlyti, kaip įsivaizduoja geriausią sprendimą. Jei kolegijų siūlomo plano ekspertai nepatvirtins, ministerija priims kitus reorganizavimo sprendimus.

Jei šių dienų dešimtoko siekis – įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį brandos atestatą, po dvejų metų pakaks išlaikyti du valstybinius brandos egzaminus, kurių vienas – lietuvių kalbos ir literatūros, o antras – bet kuris pasirinktas egzaminas, ir tai nebūtinai matematika. Vis dėlto jei siekis – studijos aukštojoje mokykloje (tiek valstybės finansuojamoje, tiek nefinans...

Jau netrukus valstybinis kolegijų sektorius bus pastiprintas 20 mln. eurų. Tiesa, šias lėšas gaus ne visos kolegijos ir tik tuo atveju, jei jos sutiks jungtis prie kitų kolegijų arba taps universitetų padaliniais. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) jau netrukus kvies kolegijas pačioms teikti savanorišką optimizacijos ir reorganizacijos planą. Jį vertins ir tvirtin...

Šiuos mokslo metus koleginis sektorius pasitiko su Lietuvoje pirmą kartą startavusiomis 5-ojo ISCED lygmens trumposiomis studijomis. Šią studijų programą pasirinkę studentai galės greičiau įsilieti į darbo rinką, o aukštosiose mokyklose praleis tik 1,5 – 2 metus.

Šiais mokslo metais Energetikos ministerija skiria 20 tikslinių stipendijų studentams, kurie renkasi energetikos srities studijas. 300 eurų stipendija bus skatinami studentai, kurie 6 aukštosiose mokyklose rinksis energetikos sektoriaus specialybes.

Lietuvos studentų sąjunga (LSS), Vilniaus universiteto Studentų atstovybė bei Lietuvos universitetų rektorių ir kolegijų direktorių konferencijos Vyriausybei bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai išsiuntė kreipimąsi dėl lėšų skyrimo valstybinių aukštųjų mokyklų bendrabučių infrastruktūros gerinimui. Raginama skirti papildomų lėšų aukštųjų mokyklų bendrabučių plėtrai, r...

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Rugsėjo 1-osios, Mokslo ir žinių dienos proga!

Mieli studentai, dėstytojai! Sveikinu įžengus į naujus mokslo metus. Ypač sveikinu tuos, kuriems šie metai pirmi mokykloje: pirmokus, pirmakursius, naujus mokytojus ir dėstytojus, iš Ukrainos atvykusius mokinius. Tegu pirmieji žingsniai, susitikimai, patirtys būna kuo šiltesni, kad naujoje bendruomenėje pasijustumėte lyg laukiančiuose namuose.

Džiaugiamės dar vienu Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės vizitu ir susitikimu su koleginio sektoriaus atstovais! Šįkart ministrė lankėsi Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, kur aptarė aktualijas, studijų kokybės klausimus, absolventų perspektyvas darbo rinkoje, galimas stiprinimo kryptis.

Inžinerinių bei technologijų krypčių studijos vadinamos prioritetinėmis, bet Lietuvos inžinerinės pramonės atstovai ir aukštųjų mokyklų, rengiančių būsimus inžinierius vadovai, nuogąstauja, kad šiais metais pamatysime naują priimtųjų į inžinerinės krypties studijas antirekordą. Kodėl? Kas tai lemia? Ir ar tikrai jau dabar taip stinga inžinierių, kad į Lietuvą kviečiami dirbt...

Apie šių metų tendencijas, kolegijų bei universitetų ateitį ir planuojamus pokyčius „Dienos temoje“ diskutavo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas, Vilniaus švietimo pažangos centro direktorė Unė Kaunaitė ir Kauno technikos kolegijos direktorius bei Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas Nerijus Varnas.

Pasirinkus šias profesijas, neteks sukti galvos dėl darbo – jų poreikis augs trigubai. Investuodamos į paklausiausias ateities specialybes, energetikos įmonių grupei „EPSO-G“ priklausančios bendrovės „Amber Grid“, „Litgrid“ ir „Tetas“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Lietuvos universitetais ir kolegijomis bei skyrė daugiau kaip 100 tūkst. eurų inžinerinės pakraipo...

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš dalies finansuos 700 jaunuolių iš Ukrainos studijas Lietuvoje. 40 procentų išlaidų dengs aukštosios mokyklos ir kolegijos. Viceministras sako, jei norinčiųjų studijuoti bus daugiau, bus vertinama, ar rasis galimybių finansuoti ir daugiau vietų. Kai kurios aukštosios mokyklos pasigenda aiškumo.

Nuo karo siaubo bėgantys ir ukrainiečiai prieglobstį rado Lietuvoje, čia jie ne tik gali gyventi, tačiau ir tęsti ar net baigti Ukrainoje pradėtas studijas. Pavyzdžiui, Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje (LAJM) studijas pratęs net 105 ketvirto kurso studentai iš Ukrainos, daug studentų priima ir kitos Lietuvos aukštosios mokyklos.

Socialinė dimensija vis dažniau yra įtraukiama į politinę darbotvarkę ir aukštųjų mokyklų strateginius planus, tačiau daugeliui tai vis dar nesuprantamas terminas bei sudėtinga socio-ekonominė problema, sulaukianti per mažai dėmesio.

Aukštasis mokslas yra esminė grandis, užtikrinanti bet kurios valstybės ekonominį, socialinį ir kultūrinį konkurencingumą bei darnią visuomenės raidą. Vienas iš pagrindinių sistemos progresyvumo požymių – galimybė užtikrinti prieinamumą ir pasirinkimo studijuoti laisvę. Lietuvoje jau daugiau nei prieš 20 metų įkurta binarinė aukštojo mokslo sistema, kurioje veikia ir valstyb...

2021 m. pabaigoje Lietuvoje gyveno apie 221 tūkst. žmonių su negalia, iš kurių 147 tūkst. yra darbingo amžiaus žmonės, norintys save realizuoti mūsų visuomenėje, dirbti ir studijuoti. Ar Lietuvos aukštosios mokyklos yra pasiruošusios integruoti žmones su negalia ir kaip keičiasi situacija pastarąjį dešimtmetį?

31-oji EURASHE metinė konferencija šiemet vyks gegužės 23–24 d. Briuselyje. Naujienoje kviečiame susipažinti su jos temomis ir pranešėjais.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencija kreipėsi į EURASHE, kuri vienija virš 600 narių visame pasaulyje, su prašymu pasmerkti agresoriaus veiksmus.

Šiandien LRT radijo švietimo laidoje "10 balų" dalyvavo Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas, kurie aptarė galimybes nuo karo Ukrainoje pabėgusiems studentams tęsti studijas Lietuvoje.

Lietuvos aukštojo mokslo institucijos sustabdė bet kokį bendradarbiavimą su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika švietimo, studijų ir mokslo srityse: nutraukiami ryšiai su aukštosiomis mokyklomis, kartu vykdomi projektai, partnerystės programos. Aukštosios mokyklos, Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) bei Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (LKD...

Lietuvos universitetų rektorių konferencija ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencija griežtai smerkia Rusijos Federacijos karinius veiksmus prieš nepriklausomą Ukrainos valstybę. Lietuvos aukštosios mokyklos solidarizuojasi su Ukrainos aukštosiomis mokyklomis, jų darbuotojais, dėstytojais, studentais ir visa ukrainiečių tauta.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidentas Nerijus Varnas tvirtina, kad per pastaruosius kelerius metus aukštojo mokslo sektoriuje buvo nemažai pokyčių, koleginis sektorius tapo labiau matomu, tačiau svarbiausi iššūkiai dar prieš akis.

Vienas iš Europos aukštojo mokslo prioritetų - tarptautiškumo skatinimas, suteikiant mokymosi ir tobulėjimo galimybes skirtingose Europos šalyse. Todėl nenuostabu, kad kasmet sutinkame vis daugiau užsienio studentų, o patys taip pat vis dažniau renkamės studijas užsienyje.

Šiandien, gruodžio 2 d. vyko LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto rengti klausymai dėl Mokslo ir studijų įstatymo Nr. X-242 4, 9, 53, 59, 74, 76, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-922 ir Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 11, 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-923. Klausymų metu buvo plačiau aptarti alternatyvūs priėmimo būdai į aukštą...

Kokios įtakos nauja studijų forma turės stojančiųjų į profesines mokyklas bei kolegijas srautams? Kaip tai koreguos tų pačių sričių profesinių bakalaurų ir profesinių mokyklų absolventų įsidarbinimą bei atlyginimus? Ką apie trumpųjų studijų formą galvoja darbdaviai? LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Kauno technik...

Jau kitų metų rugsėjį kolegijos galės abiturientams siūlyti ne tik bakalauro, bet ir trumpąsias studijas, kurios leis per 1,5–2 metus įgyti rinkoje paklausias, pavyzdžiui, IT specialybes. Tokią galimybę atveria Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pakeistas studijų vykdymo reglamentavimas, rašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešime.

Šiemet aukštąsias šalies mokyklas rinkosi mažiausias abiturientų skaičius per paskutinius metus – 19690. Tai beveik 2 tūkstančiais mažiau stojančiųjų nei 2019 m., o ir būsimų studentų karjeros kelio pasirinkimas valstybės nuraminti neturėtų - prioritetinėse profesijose išlieka minimalaus priimamų studentų skaičiaus tenkinimo problema.

Daugiau nei 600 profesinio aukštojo mokslo institucijų Europoje vienijanti „EURASHE“ organizacija Briuselyje vykusioje generalinėje asamblėjoje aptarė naujas veiklos kryptis ir aktualijas.

Eurashe generalinės asamblėjos metu išsirinko naują generalinį sekretorių. Juo tapo John Edwards. Sveikiname ir linkime sėkmės darbe!

Jau keturiolika metų Švietimo mainų paramos fondas apdovanoja „Erasmus+“ projektus įgyvendinusias institucijas ir kitų veiklų dalyvius bei partnerius, antrus metus iš eilės apdovanoja ir kokybiškiausius Sporto rėmimo fondo projektus.

Kitų metų valstybės biudžeto asignavimai švietimui, mokslui ir sportui, skiriami Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei mokslo ir studijų institucijoms, didės 283,7 mln. Eur, arba 14 proc. lyginant su 2021 m. Tai numatyta šiandien Vyriausybės svarstytame valstybės biudžeto projekte.

Žemės ūkio ministerija šiemet tikslines skatinamąsias stipendijas skyrė ne tik universitetų, bet ir kolegijų studentams, kurie nusprendė savo ateitį sieti su žemės ūkiu. Šiame rudens semestre stipendijos skirtos 104-iems universitetų ir kolegijų studentams.

Darbo rinkoje labai gerai vertinami tie jauni žmonės, kurie yra baigę tiek profesinę mokyklą, tiek aukštąją mokyklą. Užsienio šalyse taip savo ateitį ir planuojasi nemažai jaunuolių. O Lietuvoje taip elgiasi ypatingai mažai jaunų žmonių.

Rugsėjo 23 d. akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. Loreta Tauginienė ir Tarnybos vyriausioji specialistė (vyriausioji analitikė) dr. Eglė Ozolinčiūtė susitiko su Klaipėdos valstybinės kolegijos, Šiaulių valstybinės kolegijos, Kauno kolegijos, Panevėžio kolegijos ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentų mokslinių draugijų nariais bei kitais studentais. S...

Rugsėjo 1-ąją daugelis šalies universitetų ir kolegijų pasitiko kitaip. Nuo šio trečiadienio šalies aukštąsias mokyklas pradėjo saugoti saugos tarnybų darbuotojai. Aukštųjų mokyklų administracijų sprendimas pasitelkti privačius saugos tarnybų darbuotojus susijęs su vadinamų antivakserių nenoru laikytis Vyriausybės nutarime nustatytos tvarkos, kad į aukštąsias mokyklas studij...

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, apie 58 proc. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų yra persirgę arba pasiskiepiję nuo COVID-19.

Kaip nepadaryti klaidos ir tinkamai pasirinkti studijas? LRT radijo laidoje dalyvauja: Vilniaus kolegijos direktorė dr. Žymantė Jankauskienė ir Kauno technikos kolegijos direktorius, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas Nerijus Varnas.

Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija ir Lietuvos studentų sąjunga, suprasdamos Lietuvos aukštųjų mokyklų bendruomenių imunizacijos būtinybę ir siekdamos užtikrinti aukštą studijų kokybės lygį nemažinant studijoms ir tyrimams būtinų kontaktinių veiklų, kviečia esamus ir būsimus studentus artėjančius studijų metus pasitikti pas...

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) atstovai susitiko su LR Švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene, viceministre Agne Kudarauskiene ir LR Sveikatos ir apsaugos ministerijos kanclere Jurgita Grebenkoviene ir aptarė koleginių studijų organizavimo pandemijos kontekste aktualijas, sektoriaus finansavimo bei kitus aktualius kolegijų bendruomenei k...

Seimas bandys taisyti stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką. Po kelerių metų būsimiems studentams gali tekti laikyti mažiausiai tris egzaminus – nepriklausomai nuo to, ar stos į valstybės finansuojamą vietą, ar ne. Kolegijos sako, kad šimtai jaunuolių praras galimybę studijuoti. Kai kurie dėstytojai džiaugiasi – tokio sprendimo reikėjo jau seniai – ateis geriau pasiruošę stud...

Kai kuriose aukštosiose mokyklose į egzaminą ar baigiamojo darbo gynimą gali patekti tik pateikęs galimybių pasą arba neigiamą COVID-19 testo rezultatą. Kitur svarstoma tokį reikalavimą kelti rudenį, kai tikimasi, kad šiuos mokslo metus pasiglemžusi infekcija nurims tiek, kad būtų saugu studijas vykdyti gyvai. Nors jau galima paskaitas ar egzaminus rengti gyvai, ne visos auk...

Džiaugiamės pasirašę bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmais! Bendradarbiavimas leis skatinti studentus studijuojančius kolegijose atlikti praktiką LPPARA ir jos narių įstaigose ir institucijose, užtikrinti mokslo ir (arba) meno ir studijų vienovę per glaudų ryšį su praktika kartu su LPPARA, dalyvauti taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose, men...

Didžiausioje Europoje profesinio aukštojo mokslo institucijas vienijančioje organizacijoje „EURASHE“ (European Association of Institutions in Higher Education) Lietuva antrą kartą iš eilės turės savo atstovę, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) deleguotą Mokslo taikomosios veiklos komiteto pirmininkę dr. Nijolę Zinkevičienę.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (LKDK) vienbalsiai antrajai kadencijai prezidentu perrinko Kauno technikos kolegijos (KTK) vadovą Nerijų Varną.

Pandemija sukrėtė ne tik viso pasaulio, bet ir Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą bei atskleidė nemažai jos sopulių. Vienas tokių – kasdien vis augantis slaugytojų deficitas. Skaičiuojama, kad jų poreikis 2028 metais Lietuvoje viršys 7000.

Naujai išrinktas Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Vytautas Kučinskas savo kadencijos metu žada daugiau dėmesio skirti įsisenėjusioms sisteminėms aukštojo mokslo problemoms spręsti bei aktualizuoti studentų problemas nuo socialinės dimensijos iki stipendijų bei paskolų klausimų.

Po ilgai trukusių diskusijų balandžio mėnesio pradžioje Lietuvos studentams ir aukštosioms mokykloms atstovaujančios organizacijos pasirašė susitarimą „Dėl psichikos sveikatos stiprinimo Lietuvos aukštosiose mokyklose“, kuriuo sutarė, jog studentų psichikos sveikatai ir jos stiprinimui aukštosiose mokyklose turi būti skiriamas didesnis ir nuolatinis dėmesys bei numatė įgyven...

Kuriamas Lietuvos Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmų planas suteikė vilties regionų aukštųjų mokyklų vadovams, kad pagaliau bus atsisukta į juos ir pradėta vykdyti daugelį metų, deja, tik rinkiminiuose pažaduose deklaruojama regioninė aukštojo mokslo politika.

Sveikinu Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga!

Sveikiname šiandien vykusioje LSS ataskaitos teikimo ir rinkimų konferencijoje išrinktą naująjį Lietuvos studentų sąjungos prezidentą Vytautą Kučinską!

Vyriausybė trečiadienį pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymui didinti studijų kainas.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos posėdyje dalyvavo LR Švietimo, mokslo ir sporto ministrė dr. Jurgita Šiugždinienė ir viceministras Gintautas Jakštas, kurie aptarė koleginio sektoriaus aktualijas ir atsakė į kolegijų direktorių klausimus.

Didinti valstybės lėšas vienam studentui, taip užtikrinant geresnę studijų kokybę, didesnius atlyginimus dėstytojams ir mokslo darbuotojams. Sumažinti didžiulius ir nepagrįstus skirtumus tarp skirtingų studijų kainų bei padidinti finansavimą socialinių mokslų studijoms. Nuo 2022 iki 2027 metų numatyti apie 35 mln. eurų aukštojo mokslo finansavimui padidinti.

Sveikiname ir sėkmės darbe linkime Švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei!

Dvidešimtmetį veikiantis ir veiklos sukaktį minintis koleginis sektorius įsitvirtino švietimo rinkoje, įveikė skeptikų kritiką ir didžiausias kliūtis. Visgi, šalyje kilus demografinėms problemoms ir stagnuojant aukštojo mokslo reformoms, kolegijoms ir visam aukštojo mokslo sektoriui atėjo ne patys geriausi laikai – sugrįžo panašūs iššūkiai, kurie kolegijoms buvo kilę 2000-ųj...

Skelbiame Lietuvos kolegijų studentų XX sporto žaidynių rezultatus!

Norėdami didinti aukštojo mokslo prieinamumą, gerinti įsidarbinamumo rodiklius ir stiprinti ryšius tarp regionų ir aukštojo mokslo, kolegijų vadovai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos savivaldybių asociacija.

Šiemet kolegijų sektorius mini savo 20-ąsias veiklos metines, tačiau kelias iki pripažinimo valstybiniu ir tarptautiniu lygmeniu buvo nueitas ilgas ir itin sudėtingas.

Džiaugiamės, kad Prezidentas G. Nausėda savo pranešime prioritetu išskyrė švietimo srities pokyčius, atkreipė dėmesį į mokslo ir taikomųjų tyrimų ekosistemą ir kitus kolegijų keliamus klausimus. Tik dirbant dialoge ir susitelkus galime pasiekti norimus rezultatus ir visuomenei reikalingas permainas.

Įgyvendinant nemokamų bakalauro studijų idėją, šiems mokslo metams buvo padidintas valstybės finansuojamų vietų aruodas, bet jis kol kas dar neišsemtas. Po pagrindinio priėmimo etapo laisvų nemokamų vietų jame – net apie 4 tūkstančius.

Mieli mokiniai, studentai, mokytojai, dėstytojai, tėveliai, visi švietimo ir mokslo bendruomenės nariai!

Praėjus pirmai stojimų bangai, daugelis jaunų žmonių apsisprendė, kokiu profesiniu keliu jiems eiti. Vieni rinkosi universitetus, kur semsis daugiau teorinių žinių ir sieks akademinės karjeros, o kiti - kolegijas, kuriose nuo pat pirmų dienų gludins praktinius įgūdžius ir ruošis tapti kuo patrauklesniu darbo rinkos nariu. Apie tai, kokių įgūdžių reikia darbdaviams ir kaip at...

Kolegijos šiemet sulauks daugiau už mokslą mokančių pirmakursių nei pernai, bet, pabrėžė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) vadovas Pranas Žiliukas, taip nutiksią dėl šių aukštųjų mokyklų nuleistos priėmimo kartelės. Tiesa, tos kolegijos, kurios nemažino reikalavimų, šiemet pirmakursių turės mažiau, o drauge mažiau bus ir pinigų.

Europos Komisija, ruošdamasi paskelbti Europos švietimo erdvės siekius iki 2025 metų, video konferencijoje bendravo su dvidešimt dviejų Europos aukštųjų mokyklų ir asociacijų vadovais bei atstovais. Tarp jų savo siūlymus pristatė ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) Mokslo taikomosios veiklos komiteto pirmininkė, Eurashe valdybos narė dr. Nijolė Zinkevičienė.

Matydama nerimą keliančią situaciją Alytaus kolegijoje, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (LKDK) reiškia poziciją, kad Lietuvos kolegijos, kurios yra LKDK narės, savo veikloje turėtų vadovautis teisėtumo, atvirumo, sąžiningumo, sprendimų objektyvumo, pagrįstumo bei paaiškinimo, atskaitingumo ir gero valdymo, profesionalumo ir visuomenės pasitikėjimo stiprinimo, nuose...

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, įgyvendindama naują valstybinių aukštųjų mokyklų bendrabučių atnaujinimui skirtą priemonę, nusprendė, neskaidriai keičiant konkurso sąlygas, aplenkti kolegijas ir jų bendrabučiuose gyvenančius studentus bei visą 9 mln. eurų finansavimą skirti vadovaujantis politiniais sprendimais.

Lėšas studentų bendrabučiams atnaujinti numatyta skirti pirmiausia pagal tai, ar aukštoji mokykla laikosi sutarto stojamojo balo kartelės priimdama studentus į valstybės nefinansuojamas vietas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sakė, kad tai politinis kriterijus. Kolegijos jau tariasi su teisininkais ir planuoja teikti ieškinį teismui.

Pastaraisiais metais maždaug 45 proc. įstojusiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas už studijas turėjo mokėti, o 55 proc. įsisprausdavo į valstybės finansuojamas studijų vietas. Šiemet šios proporcijos keisis – valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius didės daugiau nei 20 proc. ir sudarys kone 75 procentus.

LR Vyriausybės sprendimu visuotinis karantinas dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje pratęstas iki gegužės 31 dienos. Mokslo ir studijų institucijos gali organizuoti studijų procesą nuotoliniu būdu.

Pasaulinė pandemija ir griežtas karantinas akimirksniu mūsų kasdienybę ir darbus perkėlė į virtualų pasaulį - ne išimtis ir Lietuvos aukštosios mokyklos bei studijų procesai, kurie turėjo ne tik prisitaikyti prie neįprastų darbo sąlygų, tačiau ir išlaikyti tą pačią kokybę.

LR Vyriausybės sprendimu visuotinis karantinas dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje pratęstas iki gegužės 11 dienos. Mokslo ir studijų institucijos gali organizuoti studijų procesą nuotoliniu būdu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius penktadienio popietę Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje pristatė naujausias žinias apie dėl karantino pakeistą ugdymo procesą ir artėjančius brandos egzaminus.

LR Vyriausybės sprendimu visuotinis karantinas dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje pratęstas iki balandžio 27 dienos. Mokslo ir studijų institucijos gali organizuoti studijų procesą nuotoliniu būdu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus sumažinti reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas sukėlė didelį atgarsį tiek kolegijų, tiek ir universitetų sektoriuose. Pasirodė nuomonės, kad toks sprendimas neatitinka kelis metus propaguotos valstybės poreikio strategijos bei kelia grėsmę binarinei aukštojo mokslo sistemai.

Kaip rodo šiemetinė stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka, kurią patvirtino švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, universitetų ir kolegijų durys atsivers plačiau: stojimo reikalavimai palengvinti, valstybės finansuojamų vietų bus daugiau, tad konkurencija dėl jų bus mažesnė. Tokios permainos jau sulaukė kritikos pliūpsnio: studijų kokybė prastės, mat atei...

LKDK prezidentas Nerijus Varnas susitinko su Lietuvos Respublikos Prezidentu bei švietimo ir mokslo bendruomene aptarti mokslo finansavimo pokyčius, galimus ekonominės ir socialinės nelygybės sprendinius švietime, vykdomos švietimo įstaigų pertvarkos efektyvumo didinimą ir kitas temas.

Kaune vykusioje Aukštųjų mokyklų mugės panelinėje diskusijoje aptarti nemokamo bakalauro poreikio bei galimybių jį turėti susėdo Vyriausybės, švietimo politikos formuotojų, aukštųjų mokyklų, studentų ir moksleivių atstovai.

Lyginant 2015-uosius metus ir šiandieną, inžinerinių mokslų krypties pirmakursių studentų skaičius susitraukė nuo buvusių daugiau nei 6000-ių iki vos 2600-ų. Pasak specialistų, dar pridėjus studijuojančiųjų nubyrėjimą nuo 30 iki 50%studijų metais bendrai gauname, kad nuo šiol parengiama tik kiek daugiau nei po 1000-į absolventų kasmet, nors jų poreikis kasdien drastiškai di...

Aukštųjų mokyklų mugėje vykusioje panelinėje diskusijoje aptartas LR Vyriausybės svarstomas siūlymas suvienodinti minimalius stojimų reikalavimus, stojantiems į kolegijas ir universitetus. Toks nutarimas ir problemos, kurios ryškėja jau kelinti metai, gali atvesti prie didelių aukštojo mokslo sistemos pokyčių.

Sausio 20 - vasario 20 dienomis Valstybinis studijų fondas priims prašymus socialinei stipendijai 2020 m. pavasario semestrą gauti.

Valstybinis studijų fonas kviečia užsienio lietuvius nuo sausio 20 d. iki vasario 20 d. teikti paraiškas finansinei paramai gauti.

2020 m. priimant naujus studentus, aukštosioms mokykloms didės valstybės lėšų dalis, skiriama dėstytojų atlyginimams ir studentų skatinimui. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu Vyriausybė pritarė norminių studijų kainų metodikos keitimui.

Moksleivių mokymosi rezultatus analizuojantys ir apibendrinantys žurnalo „Reitingai“ ekspertai dar kartą patvirtino – mažėjantis abiturientų skaičius ir prastas jų pasirengimas studijoms aukštųjų mokyklų vadovus verčia griebtis už galvų.

Gruodžio 6 d. akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė Loreta Tauginienė susitiko su šešių kolegijų etikos komisijų atstovais aptarti bendradarbiavimo galimybių skatinant akademinės bendruomenės etišką elgesį. Susitikime kolegijų etikos komisijų atstovai domėjosi veiklos tobulinimo galimybėmis.

Seime įregistruota Mokslo ir studijų įstatymo (MSĮ) pataisa, kuria siekiama jau nuo 2020 m. įteisinti nemokamas bakalauro studijas. Vyriausybė šioms MSĮ pataisoms, kurias teikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, pritarė dar rugsėjį. Dabar belieka sulaukti parlamento pritarimo. Iš viso ketinama finansuoti 20 tūkst. bakalauro studijų vietų universitetuose bei kolegijose (...

Gruodžio 4 dieną Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje vyko Lietuvos kolegijų studentų XX sporto žaidynių svarsčių kilnojimo varžybos.

Lapkričio 20 dieną Kauno kolegijos sporto bazėje vyko Lietuvos kolegijų studentų XX sporto žaidynių salės futbolo B grupės finalinės varžybos.

Nors prasidėję pokyčiai švietimo sistemoje įpūtė nemažai naujų vėjų ir išjudino seniai pamirštus klausimus, tačiau kol kas verslui ir studentams reikalingų pasikeitimų ir veikiančių trumpojo ciklo studijų dar reikės palaukti.

Vidutinis Lietuvos dėstytojo atlyginimas yra mažesnis ne tik už mūsų šalies mokytojų, o ir daugelio kitų pasaulio šalių dėstytojų algas. 800 dolerių, tokia yra vidutinė Lietuvos dėstytojų alga. Tuo tarpu įvairių sunkumų kamuojamos Etiopijos dėstytojai uždirba apie trečdaliu daugiau - 1200 dolerių.

2019 m. lapkričio 6 d. Vilniaus kolegijos sporto bazėje vyko Lietuvos kolegijų studentų XX sporto žaidynių merginų ir vaikinų finalinės stalo teniso varžybos.

Daugiau nei 600-us aukštųjų mokyklų Europoje ir už jos ribų vienijančioje EURASHE (European Association of Institutions in Higher Education) organizacijoje, kurios nariu yra ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (LKDK), Lietuva po pertraukos ir vėl turės savo atstovę organizacijos taryboje. Ja tapo LKDK deleguota Vilniaus kolegijos direktoriaus pavaduotoja mokslui ir ...

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) praneša, kad atnaujinti kvietimai teikti paraiškas pagal ES priemonę „Inočekiai“. Tai viena populiariausių verslo ir mokslo bendradarbiavimą skatinančių priemonių, ją dažniausiai renkasi investicijų ieškantys inovatoriai.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) vykusiame posėdyje apsilankė Švietimo, mokslo ir sporto ministras dr. Algirdas Monkevičius, kuris pristatė savo aukštojo mokslo viziją bei aptarė aukštojo mokslo laukiančius iššūkius.

Jaunuolių, priimtų į inžineriją, skaičius per penkerius metus sumažėjo 2,5 karto. Jei 2015 m. rugsėjį mokytis inžinerijos į universitetų ir kolegijų pirmus kursus susirinko apie 6 tūkst. studentų, tai šiemet viso labo 2400 pirmakursių. Kai kuriuose universitetuose ir kolegijose dėl šios priežastys yra uždaromos nuo 30 iki net 90 proc. visų studijų programų.

Ateinanti 4.0 pramonės revoliucija smarkiai pakeitė ir išaugino inžinerinę pramonę visame pasaulyje ir tuo pačiu Lietuvoje, tačiau reikalingų specialistų deficitas tik didėja. Situacijos nekeičia ir beveik dvigubai šalies darbo užmokesčio vidurkį viršijantys atlyginimai, valstybės skiriamos ir finansuojamos studijų vietos ir įmonių stipendijos aukštosiose mokyklose.

Prasidėjusi švietimo reforma išjudino daugelį metų neliestus klausimus ir paskatino aukštąsias mokyklas įgyvendinti kokybinius pokyčius bei užtaisyti kadaise paliktas aukštojo mokslo sistemos spragas. Bene, patys aktualiausi klausimai kolegijų sektoriui šiuo metu yra finansavimas, taip pat 5 ISCED lygmens (trumposios studijos) ir 7 ISCED lygmens studijos (profesinė magistran...

Tradicinėje Lietuvos kolegijų dėstytojų, darbuotojų ir studentų sporto šventėje šiemet tarp septynių dalyvių triumfavo Kauno technikos kolegijos atstovai.

Vyriausybės posėdyje šiandien pritarta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui suvienodinti priėmimo reikalavimus visiems stojantiesiems – pretenduojantiems tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas. Tokia nuostata įsigaliotų Seimui priėmus Vyriausybės teikimą keisti Mokslo ir studijų įstatymą.

Daugiau nei 600 aukštųjų mokyklų vienijanti „Eurashe“ organizacija Budapešte vykusioje konferencijoje naujai kadencijai perrinko savo vadovus ir aptarė būsimas Europos profesinio aukštojo mokslo kryptis bei laukiančius iššūkius.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) vykusiame posėdyje aptartos kolegijų sektoriaus aktualijos, pristatyta metinė veiklos ataskaita bei diskutuota kitais koleginiam sektoriui aktualiais klausimais.

Keičiasi viskas: technologijos, procesai, aplinka, vienų ar kitų reiškinių suvokimas, kasdien atsiranda vis daugiau galimybių, o esančios ribos mažėja. Šiame kontekste ne išimtis ir aukštasis mokslas. Kaip jis atrodys po 15 metų savo vizijas pristato Lietuvos kolegijų vadovai.

Pokalbis su švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi, ekonomikos ir inovacijų ministru Virginijumi Sinkevičiumi ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentu Nerijumi Varnu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, palyginti su praėjusių metų planais, drastiškai mažina nemokamų vietų skaičių kolegijose.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ketinimai paskirstyti finansavimą aukštojo mokslo studijoms sukėlė diskusijų, mat lėšų numatoma skirti mažiau nei pernai, bet daugiau studentų bus priimta į valstybės finansuojamas vietas.

Vasario mėnesio pabaigoje vykusiame Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) posėdyje lankėsi LR Švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. habil. dr. Valdemaras Razumas, kuris pristatė savo bei ministro dr. Algirdo Monkevičiaus požiūrį ir mintis dėl aukštojo mokslo strateginių krypčių.

Nors koleginėse studijose studentai daugiau kaip 30% laiko praleidžia atlikdami praktikas ir lavindami praktinius įgūdžius aukštosiose mokyklose ar jų partnerių iš privataus sektoriaus įmonėse, tačiau dėl susidariusių stereotipų mažos ir vidutinės įmonės vis sunkiau randa praktikantų. Sprendžiant šią problemą Europoje startavo SAPS projektas „Learntowork.eu“.

Kokybiška praktika studijų metais verslo įmonėse gali atverti labai daug durų ir sudėti stiprius karjeros pamatus. Analogiškai – prastas pasirinkimas gali lemti nusivylimą pasirinkta karjeros kryptimi ir net norą ją keisti. Tad didelė dalis jaunuolių bijo rizikuoti ir ieško praktikos pozicijų didelėse įmonėse, nusigręždami nuo vidutinio ir smulkaus verslo.

Moksleivių ugdymas karjerai, dar žinomas kaip profesinis orientavimas, vakarų Europos valstybėse – ilgas tradicijas turinti praktika. Kodėl ši sritis Lietuvoje sulaukia kritikos ir dažnai nepateisina lūkesčių bei nepadeda užpildyti valstybei reikalingų specialistų poreikio „Aukštųjų mokyklų mugėje 2019“ diskutavo švietimo, verslo, valdžios bei moksleivių atstovai.

Du Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai siūlo leisti kolegijose vykdyti profesines magistro studijas.

Seimas vienbalsiai Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos vadove paskyrė Loretą Tauginienę. Už jos kandidatūrą balsavo 87 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš.

Visuotiniame Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) posėdyje išrinkta ir patvirtina nauja prezidiumo narė bei aptartos švietimo ir koleginio sektoriaus naujienos.

Švietimo ir mokslo ministerijos siūlomas sprendimas jungti Lietuvos kolegijas, neatsižvelgiant į jų studijų rodiklius bei neturint ilgalaikės sujungtų kolegijų veiklos strategijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos nuomone, yra nepamatuotas ir nesprendžiantis susidariusios situacijos.

Dar prieš šių metų stojimus į aukštąsias mokyklas Švietimo ir mokslo ministerija nusprendė investuoti į kolegijinį sektorių, skyrė jiems papildomus studijų krepšelius ir garsiai pasakė, kad Lietuvos jaunimo ateitis – kolegijos ir technologiniai bei inžineriniai mokslai. Šiandien nepanaudotų kolegijų krepšelių lėšos yra planuojamos reinvestuoti, tačiau jau ne tik į kolegijas,...

Penktadienį Utenoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Live Projects: Experiental Learning and University-Industry Cooperation“ tarptautinio SAPS projekto koordinatorė Danutė Rasimavičienė pristatė SAPS naujienas ir kuriamus produktus.

Daugybės tyrimų duomenimis, mažoms verslo įmonėms sunku rasti reikiamų darbuotojų, ir tai riboja plėtros galimybes, didina išlaidas. Tuo pat metu profesinio aukštojo mokslo institucijos - kolegijos – mieliau siunčia studentus praktikos į stambias įmones, o prie didelio MVĮ skaičiaus nėra prisitaikiusios. Pagaliau, Europa kenčia ir dėl vis dar santykinai didelio nedarbo, suku...

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijoje (LKDK) išrinkta ir patvirtinta nauja viceprezidentė. Ja tapo Vilniaus kolegijos direktorė doc.dr. Žymantė Jankauskienė, kuri būsimos kadencijos metu kelia sau tikslus labiau sutelkti koleginį sektorių bei pasiruošti aukštesniems kokybiniams reikalavimams.

Švietimo strategai, nebaigę universitetų reformos, griebėsi kolegijų. Kokia kolegijų pertvarkos esmė ir kokią naudą pajus stojantieji į kolegijas, netrukus pavadinus šias aukštąsias mokyklas taikomųjų mokslų universitetais? Laidoje dalyvaus švietimo ir mokslo viceministras dr. Giedrius Viliūnas ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Kauno technikos kolegi...

Kauno technikos kolegijoje vykusiame Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos posėdyje aptarti būsimi kolegijų veiklos iššūkiai ir išrinkta bei patvirtinta viceprezidentė.

Tikėtina, kad pakelta studijų kartelė į aukštąsias mokyklas privertė pasitempti abiturientus, tarp kurių šiemet net 164-iais šimtukininkais daugiau nei praėjusiais metais. Vieni iš jų renkasi studijas Vakarų Europoje, o kiti lieka Lietuvoje ir vis dažniau studijuoja kolegijose.

Birželio mėnesį Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (LKDK) trejų metų kadencijai išrinko naują prezidentą. Juo tapo Kauno technikos kolegijos (KTK) direktorius Nerijus Varnas, kuris apžvelgia esamą situaciją, aukštojo mokslo švietimo reformą ir būtiniausius koleginio sektoriaus pertvarkos darbus.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (LKDK) turi naują prezidentą. Juo vienbalsiai išrinktas LKDK prezidiumo narys ir Kauno technikos kolegijos (KTK) vadovas Nerijus Varnas.

Švietimo reformos iniciatoriai žengė dar vieną žingsnį ir per pastarąsias savaites pristatė artimiausius pokyčius Lietuvos aukštojo mokslo švietimo sistemoje. Vienas iš jų – smarkiai didinamas valstybės finansuojamų vietų skaičius kolegijų studentams, tačiau, išaugus krepšelių skaičiui, kolegijų laukia ir individuali Švietimo ir mokslo ministerijos sudarytos komisijos anali...

Call for Experts To join the SAPS project - Supporting Apprenticeships between Professional Higher Education & Small and Medium Enterprises

2015 m. gegužės 13-15 dienomis Lietuvos Respublikos atstovų delegacija dalyvavo Bolonijos proceso šalių ministrų Europos aukštojo mokslo erdvės tikslams skirtoje konferencijoje.

2014 m. gruodžio 3-4 dienomis Europos aukštųjų mokyklų asociacija (EURASHE – European Association of Institutions in Higher Education) kartu su Lietuvos kolegijų direktorių konferencija bei Vilniaus kolegija organizavo tarptautinį seminarą „Kokybės užtikrinimas aukštajame moksle. Praktinis požiūris“.

2014 m. birželio 13-15 d. Klaipėdoje, Giruliuose vyko III-oji Lietuvos kolegijų darbuotojų sporto šventė. Šventėje dalyvavo Vilniaus kolegijos, Kauno kolegijos, Klaipėdos valstybinės kolegijos ir panevėžio kolegijos darbuotojai. Dalyvius pasveikino LKDK prezidentas Viktoras Senčila.