Lietuvos kolegijų direktorių konferencija

Naujienos

2021.06.30

Ateityje – trys valstybiniai egzaminai visiems? Nenorintiesiems ekspertas siūlo rinktis profesines mokyklas

Seimas bandys taisyti stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką. Po kelerių metų būsimiems studentams gali tekti laikyti mažiausiai tris egzaminus – nepriklausomai nuo to, ar stos į valstybės finansuojamą vietą, ar ne. Kolegijos sako, kad šimtai jaunuolių praras galimybę studijuoti. Kai kurie dėstytojai džiaugiasi – tokio sprendimo reikėjo jau seniai – ateis geriau pasiruošę studentai, gerės mokslo kokybė.

Trečiadienį Seimas priėmė svarstyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymą nuo 2024 m. taikyti vienodus reikalavimus tiek stojantiems į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas, taip pat – aukštosioms mokykloms skirti papildomą finansavimą už studijų pasiekimus. Šios nuostatos įsigaliotų Seimui priėmus Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisas, jos bus svarstomos rudens sesijoje.

Tai daroma siekiant pašalinti egzistuojančias priėmimo sąlygų disproporcijas, kai stojantiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas taikomi skirtingi minimalūs priėmimo reikalavimai: šiuo metu stojantieji į valstybės finansuojamas vietas turi būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus, taip pat turi praeiti metinių pažymių vidurkio bei minimalaus stojamojo balo kartelę, o besirenkantiems mokamas studijas pakanka būti išlaikius tik vieną valstybinį brandos egzaminą.

Vilniaus kolegijos studentai jau laiko diplomus rankose. Tiesa, gali būti, kad ateityje juos gauti bus gerokai sunkiau. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja, kad besirenkantieji valstybės nefinansuojamas studijas turės ne tik primokėti.

Jiems reikės išlaikyti mažiausiai 3 valstybinius brandos egzaminus. Vidurkis turėtų būti ne mažesnis kaip 36 stojant į universitetus, į kolegijas – bent 16 balų.

Kolegijų direktorių konferencijos vadovas pritaria, kad sąlygas reikia suvienodinti, tačiau sako – toks sprendimas per daug skubotas. Reikia įvertinti, kaip studijoms pasirengę būsimi studentai regionuose.

„Paimkime Vilniaus regioną, kuriame sunkiau išlaikomi lietuvių kalbos valstybiniai brandos egzaminai arba besirenkami ne valstybiniai lietuvių kalbos, o mokykliniai egzaminai ir tokių studentų valstybinėse kolegijos yra nemažai, tai yra šimtais skaičiuojama, kurie praras galimybę studijuoti kolegijoje dėl to, kad bus privalomas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas“, mano Kolegijų direktorių konferencijos vadovas Nerijus Varnas.

„Tai yra visai kita problema ir kaip tai išsprendžia tą problemą, jeigu jie nėra adekvačiai pasiruošę, bet tiesiog yra pasiruošę susimokėti už savo nepasiruošimą“, – komentuoja Kauno technologijos universiteto (KTU) fakulteto dekanas Ainius Lašas.

Dabar būsimiems studentams pakanka išlaikyti vieną valstybinį brandos egzaminą. Stojantieji į finansuojamą vietą privalo turėti bent tris valstybinius brandos egzaminus.

„Tai yra tam tikra diskriminacinė nuostata, kad buvo skirtingi reikalavimai stojantiesiems. Šiandien stoti į universitetą buvo galima išlaikius tik vieną valstybinį brandos egzaminą, tu gali stoti į chemiją, nelaikęs chemijos ar matematikos egzamino, tai neteisingas požiūris, reikia sudaryti visiems vienodas galimybes“, – sako švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Planuojama, kad būsimiems studentams reikės laikyti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir laisvai pasirenkamą egzaminą.

„Dabartinis pateiktas siūlymas mūsų yra vertinamas neigiamai dėl to, kad manome, kad matematikos egzaminas neturėtų būti privalomas bei dabartiniame siūlyme nenumatyti jokie alternatyvūs keliai, kaip į aukštąjį mokslą galėtų pretenduoti tie moksleiviai, kurie dėl įsigaliojusių reikalavimų būtų atkirsti nuo aukštojo mokslo, bet nebūtinai tai yra jų kaltė“, – sako Studentų sąjungos prezidentas Vytautas Kučinskas.

Kauno technologijos universiteto fakulteto dekanas A. Lašas sako, kad moksleiviai gali rinktis ir profesines mokyklas.

„Pas mus Lietuvoje kažkaip keistai yra sudievinama arba pernelyg sureikšminamas aukštasis išsilavinimas, kad jis turi būti visiems, bet mes suprantame, kad jis ateina ne tik su privilegijomis, diplomais, bet ir reikalavimais. Jeigu tie reikalavimai neįgyvendinami, jeigu potencialus studentas nesugebės mokytis ir pasiekti to lygio, tuomet ten studentui ne vieta“, – savo poziciją dėsto A. Lašas.

Seimui pritarus įstatymų pataisoms, naujieji minimalūs reikalavimai galiotų 2024 m. ir vėlesnių metų abiturientams, išskyrus stojančiuosius į menų studijas – jiems nebūtų privalomas matematikos egzaminas. Ankstesnių metų abiturientams būtų taikomi jų mokyklos baigimo metais galiojantys reikalavimai. Nauji minimalūs reikalavimai taip pat nebūtų taikomi asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą užsienyje.

Seimui pateiktomis įstatymo pataisomis taip pat siūloma skatinti studijų kokybės stiprinimą, aukštosioms mokykloms numatant finansavimą už studijų veiklos pasiekimus. Iki 20 proc. valstybės finansavimo studijoms aukštosioms mokykloms galėtų būti skiriama už studijų rezultatyvumą, tarptautiškumą, absolventų karjerą, paramos studijoms pritraukimą ir kitus studijų kokybės parametrus, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Seimui taip pat pateiktas siūlymas įgyvendinti strategines mokslo ir studijų sistemos pažangos priemones, pasitelkiant sutartis su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis dėl konkrečių tikslų įgyvendinimo: pavyzdžiui, konsoliduojant mokslo ir studijų institucijų tinklą ar plėtojant infrastruktūrą. Sutartimis būtų nustatyti konkretūs siekiami tikslai, rezultatai ir jiems pasiekti reikalingas finansavimas.

Siekiant tikslingai planuoti priėmimą į pedagogines studijas, taip pat numatoma galimybė planuoti valstybės finansuojamas studijų vietas ir pagal atskirų mokomųjų dalykų specializacijas, o ne tik pagal studijų programas, kaip yra dabar. Tai leistų valstybės finansavimą tikslingai skirti konkrečių dalykų pedagogų rengimui, kurių poreikis didelis.


Plačiau:
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1441822/ateityje-trys-valstybiniai-egzaminai-visiems-nenorintiesiems-ekspertas-siulo-rinktis-profesines-mokyklas