Socialinės dimensijos nuostatų įgyvendinimas – vis dar aktualus aukštojo mokslo iššūkis

Socialinė dimensija vis dažniau yra įtraukiama į politinę darbotvarkę ir aukštųjų mokyklų strateginius planus, tačiau daugeliui tai vis dar nesuprantamas terminas bei sudėtinga socio-ekonominė problema, sulaukianti per mažai dėmesio.

Tikslas - lygybė

Socialinės dimensijos problema pradėta komunikuoti dar 2007 m. Londone. Va­do­vau­jan­tis Bo­lo­ni­jos pro­ce­so do­ku­men­tais, sie­kia­ma visiems ga­ran­tuo­ti ly­gias ga­li­my­bes studijuoti aukštajame moksle, užtikrinti kokybiškas studijas bei integraciją į darbo rinką po studijų.

Pasak Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Vytauto Kučinsko, bendra situacija Lietuvoje tikrai gerėja, tačiau svarbu suprasti, kad socialinė dimensija aukštajame moksle yra dinamiškas siekis, kurio įgyvendinimui neužteks vieno ar kelių priemonių, todėl pokyčiai turi būti kompleksiniai.

„Situacija pamažu keičiasi, tačiau mums vis dar trūksta supratimo, kas yra ta socialinė dimensija, todėl labai teigiamai vertinu tai, jog planuojama šią sąvoką numatyti įstatymuose. Taip pat LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia socialinės dimensijos tobulinimo planą, ruošiamas įstatymo projektas dėl alternatyvaus stojimo į aukštąsias mokyklas kelio.

Pats socialinės dimensijos klausimas ilgą laiką švietimo bendruomenės diskusijose buvo nesuprastas ir pamirštas, todėl mes vėluojame, lyginant su kitomis Europos valstybėmis. Kita vertus, kai jau pasivijome, tai galime ir aplenkti. Be abejo, tam reikia ne tik gerų norų, planų bei priemonių, bet ir atitinkamo finansavimo”, - teigia jis.

LSS prezidentui pritaria ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidentas Nerijus Varnas, kurio teigimu, buvo pateikti du pasiūlymai, siekiant padaryti aukštąjį mokslą labiau prieinamu.

„Šiandien į aukštąjį mokslą, deja, patenka ne visi tam pasirengę moksleiviai. Aukštojo mokslo struktūra neatliepia visuomenės struktūros ir pokyčių. Tenka apgailestauti, kad šiuo metu dar neturime išplėtoto alternatyvaus patekimo būdo į aukštąsias mokyklas, kuris padėtų spręsti socialinės dimensijos problemą. Alternatyvus kelias galėtų būti 5 ISCED lygmuo arba kitaip – trumposios studijos. LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pritaria šiam keliui ir palaiko, tačiau vis dar sudaromos per mažos alternatyvos ir galimybės rinktis trumpąsias studijas moksleiviams.

Aktualus yra ir LR Prezidentūros siūlymas, kuriame teigiama, kad galima būtų sudaryti dvi stojančiųjų eiles – viena pagal rezultatus, o kita pagal socialinę padėtį, ir taip užtrauktuko principu jie būtų priimami į aukštąjį mokslą. Antriesiems būtų nekvestionuojamos priėmimo sąlygos, nes jos būtų sudaromos kitokiu principu, kuomet būtų vertinami ne tik valstybiniai brandos egzaminai, bet įtraukiama darbinė patirtis ir neformaliu būdu įgytos kompetencijos.

Šiuo metu yra derinamos abiejų šių institucijų pozicijos ir, tikėtina, bus siūlomi abi puses atliepiantys pakeitimai Mokslo ir studijų įstatyme, susijusiame tiek su socialinės dimensijos įteisinimu, tiek ir su trumpųjų studijų reguliavimu“, - teigia LKDK prezidentas.

Problemos prasideda jau bendrajame ugdyme

Siekiant suteikti kaip įmanoma geresnes sąlygas studijuoti, reikia suprasti, kad socialinė dimensija apima tiek galimybę įstoti į aukštąjį mokslą, tiek studijuoti jame, tiek sėkmingai jį pabaigti.

LSS prezidento V. Kučinsko teigimu, socialinės dimensijos įgyvendinimas prasideda dar mokykloje.

„Visiems moksleiviams turi būti sudarytos lygios švietimo galimybės tam, kad vėliau jie galėtų sėkmingai pretenduoti į aukštąjį mokslą, nesvarbu, kokioje mokykloje ar mieste įgijo vidurinį išsilavinimą. Mokinių parengimas regionų mokyklose yra prastesnis negu didesniuose miestuose. Žinoma, yra ir išimčių, kuriomis galima pasidžiaugti, tačiau tendencijų tai nekeičia.

Kitas svarbus momentas – galimybė būti studentu priklauso ne tik nuo turimų žinių ar gebėjimų. Jei studentas atvyksta iš regiono, jam reikia rūpintis gyvenamąja vieta, pragyvenimu, kas sudaro pakankamai nemažas išlaidas ir tai daliai perspektyvių studentų užkerta kelią siekti išsilavinimo. Tai turi keistis. Tiek valdžios institucijos, tiek aukštosios mokyklos turi užtikrinti tvarius paramos mechanizmus: stipendijas, išmokas, išlaidų kompensacijas, kurios leistų studentui jaustis oriai ir užtikrintai pradedant studijas.

Kalbant apie studijų laikotarpį, reikalingas tiek studentų įtraukimas, tiek finansinės paramos, apie kurią jau minėjau, užtikrinimas. Taip pat svarbu, kad būtų vykdomos studijas baigiančių studentų apklausos, kuriose jie galėtų įvardyti savo studijų patirtis ir tobulintinus aspektus. Taip pat reikia domėtis absolventų karjera ir identifikuoti problemas, dėl kurių studijas baigę studentai negali įsitvirtinti darbo rinkoje, kodėl netęsia studijų aukštesnėje studijų pakopoje ir panašiai”, - dėsto LSS prezidentas.

Kaip rodo tyrimai, asmenys, turintys prastesnes socio-ekonomines sąlygas mokytis bendrajame ir profesiniame moksle, sunkiau patenka į aukštąjį mokslą, o net ir ten patekus jų laukia kiti iššūkiai.

LKDK prezidento N. Varno teigimu, tokių asmenų, kurie nelaiko valstybinių brandos egzaminų arba bando į aukštąją mokyklą patekti baigę profesinio mokymo įstaigą, kasmet yra suskaičiuojama apie du tūkstančius.

„Nors aukštosios mokyklos ir pati sistema yra numačiusi paramą studentams – paskolos, socialinės, vardinės, tikslinės stipendijos ir kt., tačiau jos jaunų žmonių dažnu atveju nepasiekia, nes jie neįveikia jau pirmosios kartelės – nepereina stojimų slenksčio. Visgi, Bolonijos procesas mus įpareigoja garantuoti nuoseklų studijų procesą.

Lietuvos kvalifikacijų sandaros IV ISCED lygmuo apima profesinį mokymą, V ISCED lygmuo - trumpąsias studijas, kurias turime de jure, bet dar ne de facto, todėl šis lygmuo dar neįgalintas, o tada yra VI ISCED bakalauro arba profesinio bakalauro, VII ISCED magistrantūros bei 8 ISCED lygmuo - doktorantūra. Šiandien besimokantys vis dar turi peršokti iš IV ISCED į VI ISCED lygmenį, nes vis dar neveikia trumposios studijos.

Kaip tik jos ir turėtų suteikti kvalifikaciją, bet tuo pačiu sudaryti galimybes ir sąlygas, būti alternatyviu keliu, atliepiant socialinės dimensijos tikslus, pasiekti bakalauro studijas kolegijose nuosekliai, kaip yra visoje Europoje“, - sako LKDK prezidentas.

Ar įmanoma studijuoti ir dirbti?

Praėjusių metų pradžioje LSS atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė apklaustų studentų (59 proc.) be darbo negalėtų išgyventi. Dėl darbo ir studijų derinimo dažnai nukenčia ir akademiniai rezultatai, studentams kyla papildomas stresas ir nuovargis.

„Verta atkreipti dėmesį į tai, kad daugiau nei pusė studentų dirba daugiau nei puse etato ir jų darbas nėra susijęs su studijomis. Tai yra esminės problemos, rodančios, kad kokybiškai studijuoti ir tai derinti su darbu yra labai sudėtinga.

Taip pat pastebime ir problemą, kad nėra aiškios vizijos, kaip koleginis sektorius turėtų atliepti regiono poreikius. Tarsi kolegijoms yra numatyta orientuotis į regionų reikmes, tačiau realybėje ši paskirtis yra labiau teorinė. Šiuo metu numatytame kolegijų pertvarkos plane taip pat nėra atsakoma į šį klausimą“, - klausimus kelia LSS prezidentas V. Kučinskas.

LKDK prezidento N. Varno tvirtinimu, koleginis sektorius Lietuvoje pagal savo misiją privalo atliepti regionų poreikius, todėl trumposios studijos, kaip į praktiką orientuotos studijos su įgyjama konkrečia kvalifikacija bei galimybe tęsti studijas, yra vienas iš galimų sprendimų.

„Trumposios studijos yra aukštojo mokslo dalis, tik trumpesnės nei profesinio bakalauro, tokiu būdu regionuose ir visoje Lietuvoje būtų galima operatyviai rengti specialistus, kurių žinios ir įgūdžiai būtų grįsti praktika. Tokių darbuotojų šiandien ir reikia darbdaviams, kurie siekia investuoti į regionus ir išlaikyti juos gyvybingais.

Kol kas V ISCED trumposios studijos yra numatytos tik trijose studijų kryptyse: informatikos inžinerijos, programų sistemų bei turizmo ir poilsio. Žinoma, koleginis sektorius, norėdamas atliepti visus regionų, jų darbdavių poreikius, gali pasiūlyti ir daugiau studijų programų, tačiau tam reikia valstybės palaikymo ir paramos šioms studijoms, atitinkamo požiūrio ir finansavimo“, - apibendrina LKDK prezidentas.