.jpg)
Naujienos
Kolegijos nerimauja dėl laukiančios pertvarkos: ministerijos užmojai kelia daug klausimų
Kolegijų laukia pertvarka. Švietimo ministerija jau netrukus jas kvies pačias siūlyti, kaip įsivaizduoja geriausią sprendimą. Jei kolegijų siūlomo plano ekspertai nepatvirtins, ministerija priims kitus reorganizavimo sprendimus. Tai gali būti kolegijos prijungimas, pavyzdžiui, prie universiteto arba kelių kolegijų sujungimas.
Alytaus kolegijoje šiuo metu studijuoja pusaštunto šimto studentų. Taip pat yra ir iš Azerbaidžano, Kirgizijos. Kolegijos vadovas Sigitas Naruševičius teigia, kad šiuo metu stipriausiai jaučiamasi rengiant sveikatos priežiūros specialistus.
„Esame regioninė kolegija, palyginus nedidelė kolegija, bet, kaip visada sakau, ir pipiras mažas, bet koks jis stiprus. Tai vat būtent mes jaučiamės, esame reikalingi regiono verslo struktūroms, reikalingi viešajam sektoriui“, – sako jis.
Nors, pasak direktoriaus, kolegija jau 30 metų gyvena reformomis ir jos reikalingos, tačiau paskutiniai ministerijos užmojai kelia daug klausimų.
„Galimas toks variantas, kad kolegija jungiasi su X universitetu, kolegija, kaip pavyzdys, turi sveikatos mokslų kryptį, bet universitetas, su kuriuo mes norėtume jungtis, šitos krypties neturi. Ar tai reikštų, kad susijungus šitiems dviem dariniams, neturint universitetui minėtos krypties, iš viso nebebūtų vykdoma šita kryptis?“ – svarsto S. Naruševičius.
Kolegijos dėl savo ateities turės apsispręsti per porą mėnesių, teigia švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas. Jo teigimu, alternatyvų gali būti įvairių. Pirmiausia, tai turės nuspręsti pačios kolegijos. Pavyzdžiui, aukštoji jūreivystės mokykla jau paskelbė apie bendradarbiavimą su „Vilnius tech“ universitetu. Kai kurių regioninių kolegijų atstovai taip pat teigia sulaukiantys universitetų siūlymų tapti jų padaliniais.
„Kai kurios kolegijos, matyt, gali ir pačios besistiprindamos savo veiklą konsoliduojančios ir pasiekti tuos reikalingus rodiklius. Yra tokių, kur drastiškai mažėja studentų skaičius ir prognozuojamas studentų skaičius yra apie šimtą po gero dešimtmečio. Tai, matyt, tokioms savarankiškai išlikti būtų sudėtinga“, – aiškina G. Jakštas.
Kolegijų direktorių konferencijos prezidentas Nerijus Varnas sako, kad kolegijoms teks įvykdyti iškeltus reikalavimus – tai ir mokslų taikomoji veikla, moksliniai tyrimai. Jei, vertinant tai, negaus dviejų balų, vadinasi, nebegalės vykdyti bakalauro studijų.
„Kiekviena iš kolegijų galvoja, ką tokiu atveju daryti, kokius sprendimus priimti, kokias savo veiklos sritis stiprinti, kad šituos rodiklius pasiekti. Aišku, pagrindinė problema, kad tie sprendimai, kaip bus vertinama kolegijų mokslo taikomoji veikla, ir eksperimentinė plėtra vyksta lygiagrečiai ir mes šiandien dar neturime parengtos metodikos“, – kalbėjo N. Varnas.
Labiausiai nerimas kyla mažosioms regionų kolegijoms, kurios nevykdo mokslinės veiklos, nesurenka reikiamo studentų skaičiaus.
„Tikrai nėra pertvarkos toks tikslas, kad neliktų kažkokiuose regionuose kolegijų. Galbūt kai kur gali jos netekti, susijungusios su kita kolegija neturėti kolegijos juridinio statuso, taip gali būti“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Kolegijų pertvarka turėtų įsigalioti nuo kitų metų, bet pirmiausia bus bandomasis vertinimas. Galutinis rezultatas gali būti tik po kelerių metų.