Kolegijų krepšeliai atiduodami universitetams?

Kryptis – kolegijos, finansavimas - universitetams

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidento Nerijaus Varno teigimu, strateginė valstybės kryptis investuoti į kolegijinį sektorių staiga pasikeitė ir likusios kolegijų ir universitetų krepšelių lėšos yra reinvestuojamos jau visiškai kitomis proporcijomis – universitetų naudai.

„Džiaugėmės, kai pavasarį Vyriausybė parodė aiškią kryptį ir davė signalą, kad valstybei reikia kolegijų ruošiamų inžinerijos, fizikos, chemijos, technologinių mokslų krypties specialistų. Tam buvo skirti papildomi nemokamų studijų krepšeliai. Tačiau tiek kolegijose, tiek universitetuose dalis jų buvo nepanaudota ir liko. Tai lėmė per staigus kokybinių parametrų pakėlimas ir moksleivių nepasiruošimas šiam šuoliui. Matematikos egzamino balas, norintiems valstybės finansuojamos studijų vietos, išaugo nuo 16 iki 25. Bendras stojimo balas į kolegijas ūgtelėjo iki 2 balų. 

Šiemet abiturientai tiesiog nebuvo pasiruošę užpildyti šias papildomai suteiktas studijų vietas. Didžioji dalis dvyliktokų nebuvo pasirinkę reikiamų egzaminų, todėl net neturėjo galimybės pretenduoti į valstybės finansuojamas technologinių mokslų studijų vietas“, - sako jis.

LKDK prezidento nuomone, iniciatyva buvo gera ir reikia tikėtis, kad jaunimas atsisuks, pamatys valstybės poreikį ir atsiveriančias perspektyvas bei užpildys jiems skiriamas studijų vietas ateinančiais metais. Tačiau šiandien kolegijinį sektorių neramina Švietimo ir mokslo ministerijos likusių studijų krepšelių lėšų perskirstymas.

„Kolegijoms šiemet buvo skirti 8830 krepšelių. Pasirašyta 4831 sutartis. Liko 3999 krepšeliai. Finansiškai tai yra 2,1 mln. eurų. Universitetams liko 0,5 mln. eurų.

Sudėjus likusias kolegijų ir universitetų krepšelių lėšas, susidaro 2.6 mln. eurų suma, kuri buvo planuota reinvestuoti į sektorius. Prie šios sumos Švietimo ir mokslo ministerija pridėjo dar iš kitų sričių likusius 1,1 mln. ir iš viso gavosi 3,7 mln. eurų. Pagal logiką likusios kolegijų krepšelių lėšos turėjo būti investuotos į kolegijas, o universitetų - į universitetus. Tačiau po Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidento siūlymo buvo nuspręsta lėšas perskirstyti kitaip – didžiąją dalį atiduoti universitetams“, - dviprasmišką situaciją pristato N. Varnas.

Lygybės nebuvo niekada

Pasak LKDK prezidento, neteisingas lėšų perskirstymas dar labiau iškreips rinką, kurioje lygybės niekada ir nebuvo.

„Buvo nuspręsta, kad visa likusi lėšų suma bus dalinama į dvi dalis. 70% krepšelio pinigų yra paskirstoma pagal kolegijose ir universitetuose priimtųjų krepšelių skaičių procentiškai. Universitetams duodama 1,5 mln. eurų, o kolegijoms – 1,1 mln. Dar likęs 1,1 mln. eurų paskirstomas pagal mokslo ir mokslo taikomąją veiklą. Natūralu, kad universitetuose ji yra labiau išvystyta. Tad universitetams atitenka 80% sumos, o kolegijoms -20%.

Dėl šio finansavimo skirstymo kyla labai daug klausimų. Pirmiausia, kolegijų krepšelis ir taip visada buvo ir yra beveik dvigubai mažesnis nei universitetų, nors kolegijų laboratorijos, mokymų bazės savo modernumu, turima įranga, o galiausiai ir palaikymui reikalingomis lėšomis nenusileidžia universitetams, o kartais ir lenkia.

Antra, parengti absolventus kolegijose skiriama ženkliai mažiau lėšų, nors dar prieš kelis mėnesius buvo sakoma, kad Lietuvai daugiau reikia kolegijose ruošiamų specialistų.

Galiausiai norėtųsi, kad Vyriausybė turėtų aiškią kryptį, o ne skirstytų vienkartines injekcijas. Buvo kalbėta ir apie krepšelių indeksaciją, kuri šį procesą turėtų paversti tvariu ir ilgalaikiu. Tačiau dėl tam tikrų biurokratinių ir kitų aspektų tai padaryti galima bus tik nuo ateinančių metų.

Tikimės, kad bus atsižvelgta į situaciją, rinkos poreikius ir pradėta galvoti apie universitetų ir kolegijų krepšelių dydžių suvienodinimą, nes kokybiniai reikalavimai pirmos pakopos bakalauro studijose keliami visoms pusėms, o finansavimas ženkliai skiriasi. Jei galima palyginti, tai vienas didelis universitetas turi tokį valstybės finansavimą, kokį visos valstybinės kolegijos kartu sudėjus“, - konstatuoja LKDK prezidentas N. Varnas.