Norima suvienodinti universitetų ir kolegijų reikalavimus

Aukštųjų mokyklų mugėje vykusioje panelinėje diskusijoje aptartas LR Vyriausybės svarstomas siūlymas suvienodinti minimalius stojimų reikalavimus, stojantiems į kolegijas ir universitetus.  Toks nutarimas ir problemos, kurios ryškėja jau kelinti metai, gali atvesti prie didelių aukštojo mokslo sistemos pokyčių.

Minimalių kriterijų suvienodinimas stojantiems į kolegijas ir universitetus, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) nuomone, kelia nemažą susirūpinimą ir gali turėti skaudžių pasekmių visai aukštojo mokslo sistemai. Juolab, kad šis sprendimas yra priimamas deramai jo neapsvarsčius ir neatsižvelgus į kolegijų ir universitetų siūlymus. Pridėjus labai ryškų koleginio sektoriaus, ypač esančio regionuose, traukimąsį dėl neproporcingo studijų vietų planavimo, bendras aukštojo mokslo sektoriaus išsibalansavimas jau aiškia matomas.

LKDK prezidiumo narių manymu, mokymosi rezultatų minimalių rodiklių panaikinimas gali sudaryti prielaidas tolesniam reikalavimų stojantiesiems į universitetus ir į kolegijas vienodinimui bei neproporcingam valstybės finansų ir valstybės finansuojamų vietų paskirstymui binarinėje aukštojo mokslo sistemoje tarp sektorių.

Tikėtina, kad siūlomi pakeitimai valstybės finansuojamų vietų skaičių kolegijose padidins tik 8 %, o universitetų sektoriuje net 41 %, nors kolegijos savo misija, geografiniu išsidėstymu ir žemesne absolventų parengimo kaina gali užtikrinti gerokai didesnį studijų prieinamumą, ypač regionuose ir stojantiesiems iš socialiai pažeidžiamos aplinkos.

LKDK teigimu, dabartinis mokymosi rezultatų minimalių rodiklių suvienodinimo siūlymas galėtų būti svarstomas jei, siekiant išvengti sektorių diskriminacijos, būtų papildytas ir patikslintas:

• nuostata atsisakyti trijų privalomų valstybinių brandos egzaminų aritmetinio vidurkio būtų taikoma ne tik 2020 metų ir vėlesnių metų abiturientams, bet ir 2019 m. bei 2018 m. abiturientams;

• 2019 m. ir 2020 m. abiturientams, stojantiems į kolegijas, būtų skaičiuojamas lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis arba lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinis brandos egzaminas, tokiu būdu atstatant iki 2018 m. galiojusią nuostatą stojantiesiems į kolegijas;

• LR Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakyme „Dėl mažiausio stojamojo konkursinio balo stojantiesiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojantiems į studijų stipendijas nustatymo“ būtų nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas į universitetus būtų 5,5, o į kolegijas – 4, tokiu būdu atstatant 2017 ir 2018 m. proporcijas tarp mažiausių konkursinių balų tarp sektorių.

Siekiant sukurti tvarią bei valstybės finansines galimybes atitinkančią aukštojo mokslo sistemą, reikia studijų prieinamumo didėjimą paversti realybe, atsakingai paskirstant lėšas ir studijų vietas, vykdant racionalų jų planavimą. Šiandien gi, stojančiųjų ir įstojusiųjų gausa į mokamas studijų vietas kolegijose rodo, kad nemokamos bakalauro studijos visiems ir studijų planavimas yra du skirtingi poliai, todėl privaloma prisiimti atsakomybę už galimus padarinius, šio proceso kaštus bei naudą valstybei.