Kiek reikia praktikos, kad atitiktum Lietuvos darbdavių poreikius?

Praėjus pirmai stojimų bangai, daugelis jaunų žmonių apsisprendė, kokiu profesiniu keliu jiems eiti. Vieni rinkosi universitetus, kur semsis daugiau teorinių žinių ir sieks akademinės karjeros, o kiti - kolegijas, kuriose nuo pat pirmų dienų gludins praktinius įgūdžius ir ruošis tapti kuo patrauklesniu darbo rinkos nariu. Apie tai, kokių įgūdžių reikia darbdaviams ir kaip atrodo kolegijų praktikos, pasakoja Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) nariai ir kolegijų vadovai.

Praktika gali trukti net metus

Vienas unikaliausių studijų  Lietuvoje siūlančios Lietuvos aukštosios Jūreivystės mokyklos direktorius Vaclav Stankevič teigimu, praktika gali trukti nuo 8 iki 12 mėnesių su garantuota darbo vieta po jos.

„Turime tris išskirtines studijų programas – laivavedžių, laivų mechanikų ir elektros mechanikų, kuriose praktikos išsiskiria laiko trukme. Jūrinė plaukiojimo praktika trunka nuo 8 iki 12 mėnesių. Atlikęs šią praktiką, studentas be mūsų diplomo gauna dar jūrinį kvalifikacijos diplomą ir gali pradėti karjerą kaip jūrininkas.

Praktika yra atliekama ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kai kurios kompanijos turi studentams visada rekomenduojamą kadetų programą, kurios metu studentą priima iškart 1 ar 2 praktikoms. Tai dažnai lemia laivo dydis ir naujumas, nes yra kompanijų, kurios turi vidutiniškai  2,5 metų senumo laivų, o jų ilgis siekia 300-400 metrų. Galima tik įsivaizduoti, kiek ten yra naujų technologijų. Natūralu, kad joms išmokti neužtenka vienos praktikos laiko, tada tariamasi iškart dėl dviejų.

Visgi, į šias kadetų programas yra sudėtingiau patekti. Atrankos vyksta keliais etapais. Jei tai tarptautinė kompanija, pavyzdžiui, įsikūrusi Kipre ar Hamburge, tada pirmiausia vyksta pokalbis internetu. Vėliau jau atrinkti kandidatai susitinka su laivavedžiais ar mechanikais, priklausomai nuo specialybės, ir dalyvauja realiame pokalbyje, kur yra tikrinami įgūdžiai. Galiausiai yra pasirenkami kadetai ir su jais sudaromos sutartys. Žinoma, po praktikos jie yra labai laukiami tose kompanijose.

Aišku, praktikos yra atliekamos ne tik šiose programose. Dažnai kompanijos, kurios neturi tokių programų, kreipiasi į mus ir ieško sau tinkamų praktikantų“, - pasakoja V. Stankevič.

Pasak aukštosios mokyklos vadovo, jūrinės praktikos yra visada apmokamos, o darbo negauti tiesiog neįmanoma.

„Visos jūrinės praktikos yra apmokamos nuo 400 iki 700 ir daugiau eurų. Taip pat daugelis kompanijų, kurios kovoja dėl gabiausių studentų, turi įsteigusios ir vardines stipendijas. O darbą randa visi, nebent pats žmogus nebenori dirbti toje srityje ar atsiranda kažkokių didelių sveikatos problemų. Kitu atveju – mūsų ruošiami specialistai turi paklausą visuose tarptautiniuose laivuose, tad gali rinktis tikrai ne iš 100 ar 200 laivų“, - tvirtina Lietuvos aukštosios Jūreivystės mokyklos vadovas.

Prioritetas – nuolatinis įgūdžių lavinimas

Šv. Ignaco Lojolos Kolegijos direktorius dr. Aivaras Anužis teigia, kad kolegijose praktika yra pirmoje vietoje ir turi būti nenutrūkstama prasidedant ir baigiantis studijoms.

„Mes organizuojame profesinio bakalauro studijas, todėl praktika yra esminė. Dedame labai daug pastangų, kad atsirinktume rinkos lyderius ir tinkamus praktikų vadovus. Taip pat turime įsteigę ir savo įmonių, kuriose kolegijos studentai atlieka praktiką, tuo pačiu dirba ir gauna darbo užmokestį. Čia galime garantuoti atitinkamą praktikos kokybę bei suderinti studentų studijų ir darbo grafikus.

Labai svarbu, jog praktiniai įgūdžiai būtų lavinami ir kartojami nuolat visų studijų metu. Trumpalaikės praktikos nepasiteisina, nes jų metu studentas negali susiformuoti tinkamų darbinių įgūdžių. Dažniausiai pasibaigus praktikai studentai labai greitai pamiršta ką išmoko tos praktikos metu.

Todėl ieškome galimybių savo studentams nuolat pasitikrinti savo turimus profesinius įgūdžius darbinėje aplinkoje. Kasmet į turimas praktines bazes investuojame 40% mūsų pelno, tad žengiame koją kojon su inovacijomis ir technologijomis”, - teigia dr. Aivaras Anužis.

Kolegijos vadovui pritaria ir Kauno kolegijos direktorius Paulius Baltrušaitis, pasak kurio, sėkminga praktika dažnai yra paremta šios vietos analize ir bendradarbiavimu su verslu.

„Praktinis mokymas mūsų kolegijoje sudaro daugiau nei 50% studijų ir praktikuojasi studentai jau nuo pirmo kurso. Taip augimo trajektorija praktikos yra atliekamos iki pat studijų pabaigos. Labai daug darbo padaroma dar iki prasidedant praktikai. Kruopščiai atrenkame ir vertiname praktikų vietas.

Pavyzdžiui, jei žiūrėtume į medicinos studijas, tai čia praktikos yra labiau organizuotos ir reglamentuotos pačių medicinos įstaigų ir jose įprastai vadovauja jau šios srities specialistai.

Jei po praktikos, viena ar kita vieta yra vertinama prasčiau, žiūrime, kodėl taip nutiko. Jei nerandame sutarimo, tada ją keičiame kita, kuri labiau atitiktų studentų ir mūsų lūkesčius.

Taip pat praktikų metu itin didelį vaidmenį vaidina verslas. Jų atstovai yra visų mūsų studijų krypčių komitetuose ir juose padeda formuoti programų turinį. Jei kalbame apie baigiamąsias praktikas, tokiu atveju studentams visada jas derina prie kompanijos poreikio ir noro, kad baigus studijas šis darbas būtų naudingas visiems ir padėtų jaunam žmogui įsilieti į kompaniją.

Galiausiai, praktikas stengiamės pritaikyti prie regioniškumo, kas yra viena iš kolegijų misijų. Jei studentas, tarkime, yra iš Jonavos ar Kėdainių ir studijuoja medicinos mokslų kryptyje, tada jam siūlome, jei jis nori ir jam taip patogiau, atlikti praktiką būtent savo gimtajame regione“, - apie kolegijoje atliekamą praktiką dėsto P. Baltrušaitis.

Nuolatinės investicijos į laboratorijas

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovo dr. Vaidoto Lygio manymu, svarbu, kad praktikų metu studentai įgytų įgūdžių dirbti su ta technika, įranga bei instrumentais, kuriuos po to naudos savo kasdienėje veikloje.

„Supažindinimas su praktikomis prasideda jau pirmąją studijų kolegijoje savaitę. Praktikų metu studentai susipažįsta su kolegijos socialinių partnerių įmonėmis - galimais darbdaviais; turi galimybę įvertinti būsimą profesinę aplinką. Vėliau viską apžvelgiame auditorijose ir keliamės į specialybinių dalykų praktikas, kurių didžioji dauguma pas mus vyksta lauke - gryname ore. Miškininkai daug laiko praleidžia miške, želdynų dizaineriai, sodininkai – netoliese esančiuose Girionių parke, Dubravos arboretume, pomologiniame ir kitokiuose soduose, kur gyvai mokosi pažinti medžius bei kitus augalus, atlikti matavimus, projektuoti, sodinti ir prižiūrėti įvairiausios paskirties želdinius ir kt.

Hidrotechninės statybos specialybės studentų praktika dažnai vyksta partnerių įmonėse, turinčiose pačią naujausią įrangą. Turime galimybę savo studentus supažindinti net su tokiomis įmonėmis, į kurias dėl sustiprinto saugumo reikalavimų patekti reikia specialaus leidimo.

Taip pat dalis praktikų yra atliekama ir mūsų bei mūsų partnerių (pvz. VDU ŽŪA) laboratorijose. Turime daug naujos technikos, įrangos, kurią stengiamės vis naujinti. Ypač stipriai esame atnaujinę tiksliųjų matavimų įrangą ir instrumentus, reikalingus hidrotechnikų, žemėtvarkininkų, kadastrinių matavimų specialistų rengimui. Moderniųjų miško mašinų laboratorijoje mūsų studentai miškininkai ir profesinio skyriaus moksleiviai mokosi valdyti medkirtę, medvežę, čia pat įrengti šių mašinų kompiuteriniai simuliatoriai. Tai brangi technika, tad galimybė su ja praktikuotis yra labai vertinga. Įmonės labai vertina KMAIK paruoštus studentus, kadangi į darbo rinką jie įsilieja jau turėdami pakankamai praktinės patirties ir darbdaviams nebereikia švaistyti nei laiko, nei lėšų naujų darbuotojų mokymams“, - sako dr. Vaidotas Lygis.

Tarptautinė teisės ir verslo aukštosios mokyklos direktoriaus pavaduotojos studijoms Laimos Petrulionienės nuomone, praktinės studijos jų kolegijoje išsiskiria individualiu darbu su studentais.

„Skiriame labai didelį dėmesį praktiniam darbui. Kolegijoje praktikos yra derinamos su partnerių poreikiu ir orientuotos į verslą. Su verslu dirbame intensyviai ir nuolatos. Mūsų partnerių atstovai dalyvauja įvairiose apklausose, apvalių stalų diskusijose, renkamas grįžtamasis ryšys ir jų siūlymai studijų programoms.

Profesinės praktikos yra atliekamos pačioje kolegijoje. Pavyzdžiui, esame įsigiję visą reikalingą, modernią kosmetologijos įrangą.

Tad, prižiūrimi praktikų vadovų, savo dėstytojų studentai dirba individualiai. Kitoks procesas tiesiog neįmanomas dėl būtino darbo kruopštumo ir sudėtingumo. Todėl visada praktikos grupės būna itin mažos, kad dėstytojai visiems galėtų skirti pakankamai kokybiško laiko, padedančio įgyti reikalingų įgūdžių“, - praktikas pristato Tarptautinė teisės ir verslo aukštosios mokyklos atstovė.