Dešimt balų. Kokiai daliai jaunuolių, pakilus norminei studijų kainai, mokslas taps neprieinamu?

Po pernai nepavykusio valstybinio matematikos brandos egzamino daugelyje studijų programų, kurioms reikalingas matematikos įvertis, sumažėjo jaunuolių, gavusių valstybės finansuojamas studijų vietas ir padaugėjo mokančiųjų už mokslą. Labiausiai ši tendencija buvo matoma techniškosiose bei regioninėse kolegijose. Kai kuriose aukštosiose mokyklose net 70 proc. visų jaunuolių, įstojusių pernai metais, vien dėl nesėkmingai išlaikyto matematikos VBE, turėjo mokėti už mokslą, nors ankstesniais metais tokių būdavo tik apie 30 proc. Kai kurie jaunuoliai, negavę siektos valstybės finansuojamos studijų vietos, guodėsi, kad dėl didėjančios studijų kainos mokslas jiems tampa sunkiai pasiekiamu arba tenka rinktis mažiau patrauklias, pigesnes, greičiau „atsiperkančias“ studijas.

Šiemet norminė studijų kaina, kurią nustato Vyriausybė, dar didėjo. Ši kaina lemia ir vadinamą komercinę studijų kainą. Ją nustato pati aukštoji mokykla. Tačiau valstybės nefinansuojamos (komercinės) studijų vietos kaina negali būti mažesnė nei norminė studijų vietos kaina. Šiais metais brangiausiai atsieis įstojusiems studijuoti į valstybės nefinansuojamas universitetinių studijų vietas: dailės, dizaino, teatro, kino, šokio, medijų meno, meno objektų restauravimo, pasiekimų sporto, architektūros, medicinos, visuomenės saugumo krypčių grupėse – 5065 eurus; muzikos, odontologijos ir veterinarijos mokslų studijų krypčių grupėse – 8244 eurus; pilotų rengimo – 17 962 eurus.

Kolegijose brangiausiai atsieis studijuoti tiems, kas nepapuls į valstybės finansuojamas studijų vietas ir įstos į nefinansuojamas medicinos technologijų, veterinarijos, ugdymo mokslų, lietuvių kalbos gestų vertimo studijas – 3092 eurus; teatro, kino, šokio, medijų meno, dailės, dizaino, meno objektų restauravimo, visuomenės saugumo – 4114 eurus; muzikos – 7690 eurus.

Kokiai daliai visų stojančiųjų šios studijų kainos jau nebeįperkamos? Ir, ar tiesa, kad šiandieninis jaunimas, negavęs norimos valstybės finansuojamos studijų vietos, pragmatiškai skaičiuoja ir renkasi tas valstybės nefinansuojamas studijų vietas, kurios greičiausiai atsiperka?

Diskutuoja: prof. Juozas Augutis, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, bei Rolandas Vitkūnas, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos direktorius.

Laida:
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000266014/desimt-balu-kokiai-daliai-jaunuoliu-pakilus-norminei-studiju-kainai-mokslas-taps-neprieinamu?fbclid=IwAR2Xop2xVTIHdMkgyUxqaIegN_hrQ6Wj_MBp9n7-kFqqB7WH3c7i2ja6WHo