Pokyčiai kolegijoms: dalis nori išlikti savarankiškos, kitos jungsis prie universitetų

Kolegijos iki gegužės Švietimo ministerijai privalo pateikti pertvarkos planus. Vienos pageidauja išlikti savarankiškomis, kitos svarsto prisijungti prie universitetų. Jei kolegijų siūlomų planų ekspertai nepatvirtins, ministerija priims kitus reorganizavimo sprendimus.

Alytaus kolegijoje studijuoja apie 750 studentų, čia mokosi ir užsieniečių iš posovietinių šalių, Indijos ir net Kongo. Tačiau kolegija jau dabar neatitinka nustatyto kriterijaus turėti ne mažiau nei 1 tūkst. 200 studentų. Todėl planuose – jungtis prie Klaipėdos universiteto, taip išlaikant regione aukštąją mokyklą. Tam pritaria regiono plėtros taryba.

„Per tokį trumpą laiką mes nei atsivešime studentų iš užsienio tiek, nei gims mūsų regione. (...) Lietuvoje sumažėjo 25 proc. tyrėjų. Leiskite paklausti, kaip tada vykdyti mokslą, neturint tyrėjų“, – klausimus kelia Alytaus kolegijos direktorius Sigitas Naruševičius.

„Alytus, žiūrint geografine prasme, įsikūręs šalia kurortų, yra Druskininkai ir Birštonas. Klaipėdos universitetas turi stiprią mokslininkų bazę. Tai yra puiki galimybė plėtoti kurortologijos srityje savo mokslinius tyrimus“, – mano Alytaus kolegijos tarybos pirmininkas Marius Jasaitis.

Tuo metu daugiau nei 1 tūkst. 300 studentų turinti Panevėžio kolegija nori išlikti savarankiška švietimo įstaiga regione, esą planui pritaria socialiniai partneriai. Pasak kolegijos direktoriaus, įvedus reikalavimą, kad kolegijos negalėtų priimti abiturientų, nepasiekusių minimalaus keturių ir trijų dešimtųjų stojamojo balo, studentų mažės, iššūkių netrūks.

„Iškėlė dar naujus uždavinius, kad mūsų profesinio bakalauro studijos būtų paremtos stipriau taikomuoju mokslu, (...) kad visi abiturientai ir visi norintys stoti į aukštąsias mokyklas, nežiūrint ar į universitetus, ar į kolegijas, turės turėti tris brandos egzaminus“, – pasakoja Panevėžio kolegijos direktorius Gediminas Sargūnas.

Kolegijos įstaigų pertvarkos planus privalo pateikti iki gegužės. Ministerijos vadovai sako, esą svarbu ne kolegijų skaičius, o studijų kokybė ir kad padaliniai išliktų visuose regionų centruose.