.jpg)
Naujienos
Lietuvos aukštosiose mokyklose mažėja jaunų dėstytojų
Lietuva jau ir taip Europoje garsėjo kaip šalis, kurios švietimo įstaigose dirba ypač mažai jaunų mokytojų ir jaunų dėstytojų. Bet, pasirodo, ilgainiui jų skaičius ne tik nedidėja, bet netgi traukiasi. Naujausi statistiniai duomenys atskleidžia, kad jaunų dėstytojų nuosekliai mažėja tiek Lietuvos kolegijose, tiek universitetuose.
Pasak Vyriausybės strateginės analizės centro STRATA, 2021 m., lyginant su 2017 m., šalies kolegijose jaunesnio nei 39 metų amžiaus dėstytojų skaičius sumažėjo beveik penktadaliu (ir dabar jie sudaro 24 proc. visų dėstytojų), o universitetuose – 5 proc. (ir dabar jie sudaro 26 proc.). Per šį laikotarpį 40–54 metų amžiaus dėstytojų skaičius kolegijose išaugo 7 proc., o universitetuose – 12 procentų. O vyresnių nei 55 metų amžiaus dėstytojų nuošimtis Lietuvos aukštosiose mokyklose sudaro arti 30 procentų.
Kokios priežastys lemia šias tendencijas? Pašnekovai išskiria bent penkis aspektus.
Visų pirma, Lietuvoje apskritai stipriai mažėja studentų (per 12 metų – nuo 200 tūkst. iki 100 tūkst.), o kartu traukiasi ir dėstytojų skaičius. „Natūralu, kad lieka dažniausiai vidutinio arba vyresnio amžiaus akademinis personalas, nes jie turi daugiausia įdirbio, didelę patirtį, dalyvauja moksliniuose projektuose, jie ir yra tos atraminės aukštųjų mokyklų sijos“, – komentuoja Vilniaus universiteto prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas.
Mažėjant studentų, aukštosios mokyklos organizuoja mažiau konkursų naujiems dėstytojams pritraukti, tad nestebina, kad jaunų dėstytojų dalis ir mažėja.
Antra priežastis – tikrai varganas doktorantūros vaizdas Lietuvoje. „Išsivysčiusiose šalyse geruose universitetuose doktorantūros studijas renkasi 10–20 proc. visų studentų, o Lietuvoje – vos 2–4 procentai. Tai ir paaiškina, kodėl jaunų dėstytojų Lietuvos aukštosiose mokyklose mažai ir tas skaičius vis mažėja. Nors apklausos rodo, kad studentams jauni dėstytojai imponuoja ir jie juos vertina tikrai pozityviai“, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto prorektorius dr. Adas Meškėnas, beje, jauniausias prorektorius Lietuvoje.
Trečia jaunų dėstytojų mažėjimo priežastis – išties neįkvepiantys atlyginimai. „Štai keletas skaičių: įprastoje Lietuvos kolegijoje visu etatu dirbantis asistentas uždirba 800–900 eurų per mėnesį (į rankas), lektorius – 1000–1100 eurų, o aukščiausios kategorijos docentas – 1300–1400 eurų (į rankas)“, – supažindina Kauno technikos kolegijos administracijos vadovas Nerijus Varnas. Patys stipriausi ir geriausi kolegijų dėstytojai dirba 1,3–1,5 etato, atlieka daugybę papildomų darbų ir vis tiek nepasiekia 2 tūkst. eurų atlyginimo (į rankas).
Universitetuose tapačių pareigybių dėstytojų atlyginimai 100–200 eurų didesni nei kolegijose. Bet ir čia mikliai besisukantys, itin produktyvūs ir moksliniuose projektuose dalyvaujantys patys stipriausi šalies dėstytojai sunkiai perkopia 2800 eurų atlygimą (į rankas).
Ir čia mes kalbame apie didžiulę patirtį turinčius dėstytojus, o jaunų dėstytojų atlyginimai labai jau kuklūs.
Paprasčiau tariant, akademinis sektorius atlyginimais sunkiai gali konkuruoti su kitų sektorių darbdaviais. „Štai Kauno technikos kolegijoje kolegijos trečiakursiai, derindami studijas ir darbą, kompanijoje „Ryanair“ Kaune per mėnesį uždirba 1200 eurų (į rankas). Tai yra daugiau, nei uždirba geras kolegijos lektorius. Arba štai kompanija „Teltonika“ inžineriją išmanančiam, į tyrimus linkusiam gabiam jaunam žmogui siūlo pradinį 2500 eurų atlyginimą (į rankas). Kolegijose net docentai uždirba kone perpus mažiau. Taigi aukštosioms mokykloms sunku konkuruoti su inovatyviomis įmonėmis dėl profesionalų ar dėl mokslo daktarų“, – kalba Nerijus Varnas.
Beje, reikšmingoje dalyje Lietuvos sektorių atlyginimai per pastaruosius 2–3 metus augo 40 procentų. „O aukštosiose mokyklose atlyginimų augimas buvo gerokai lėtesnis bei mažesnis ir tas kilimas buvo tikrai menkesnis, nei skelbė Vyriausybė. Todėl ir vyksta gana reikšmingas darbuotojų judėjimas, ypač jaunesnio amžiaus“, – paaiškina Valdas Jaskūnas.
Priminsime, kad Statistikos departamento duomenimis, prieš metus bendras vidutinis dėstytojo atlyginimas Lietuvoje siekė 2273 eurus (ant popieriaus).
Be to, verslas jauniems žmonėms gali pasiūlyti ne tik didesnius atlyginimus, bet ir kitas geras sąlygas bei plačias galimybes. Pavyzdžiui, lankstų darbo grafiką, galimybę dalį laiko dirbti nuotoliniu būdu, įvairius paskatinamuosius priedus.
Svarbu paminėti ir tai, kad dėstytojų darbas nėra lengvas, daug jų patiria perdegimo sindromą, nes auditorijose daugėja nemotyvuotų jaunuolių.
Tad visos šios priežastys inspiruoja prognozes, kad vyresnio amžiaus dėstytojų dalis Lietuvos aukštosiose mokyklose ir toliau augs.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.