.jpg)
Naujienos
Ramina nuogąstaujančius abiturientus: sprendimo dar nėra, bet stojimo kartelė gali net pažemėti
Moksleiviai nerimauja, kad iki šiol nežinia, kokį konkursinį balą, vadinamąją kartelę, per priėmimą taikys aukštosios mokyklos. Jie sako taip negalintys prognozuoti, ar įstosiantys. Pasikeitus tvarkai, stojamąjį balą turi nusistatyti patys universitetai ir kolegijos. Nežinomybę kelia ir privalomu tapsiantis matematikos egzaminas, kuris studentus gali paskatinti studijuoti užsienyje.
Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) vadovė Žymantė Jankauskienė abiturientus ramina ir sako, kad aukštosios mokyklos turėtų jau netrukus apsispręsti. Ji svarsto, kad stojamasis balas gali siekti vos 3,2 balo, jei abiturientai pretenduos tapti kolegijos pirmakursiais.
Ankstesniais metais, pagal susitarimą buvo laikomasi tokio stojamojo balo: kolegijos valstybės finansuojamoms vietoms taikė taikė 4,3 balo kartelę, o universitetai – 5,4 balo. Kai kurios tokio slenksčio laikėsi priimdamos ne tik į nemokamas, bet ir į mokamas vietas. Tiesa, būdavo ir tokių aukštųjų mokyklų, kurios priimdamos į mokamas vietas kartelę nuleisdavo ir iki 1 balo, kas sulaukė didžiulės kritikos.
Per šiemetinį priėmimą tokio žemo, vos vieno ar dviejų balų, slenksčio net ir į mokamas vietas nebeliks, bet koks jis bus, vis dar nežinia.
Žvalgosi į svečias šalis
Būsima studentė Odeta nuo rugsėjo žada išvažiuoti į Nyderlandus – ten studijuos jūrų biologiją. Sako, šiuo metu tarp studentų tai populiari šalis – patrauklios kainos.
„Visada norėjau pakeliauti, ir mokslai traukė taip pat užsienyje. Apsvarsčiau ir Lietuvos galimybes, bet yra tik vienas universitetas, tai pabandyti stoti į užsienį irgi yra labai gera opcija“, – dalijasi būsima studentė Odeta Rakauskaitė.
Kalba.lt vadovas Rytis Jurkėnas sako, šiais metais gaunama apie 30 procentų daugiau užklausų dėl studijų užsienyje.
„Daugiausiai yra dabartiniai dvyliktokai, dalis iš jų pradėjo domėtis studijomis jau būdami 11 klasėje. <...> Žinoma, yra ir tokių, kurie yra jau dabar nepatenkinti esamomis studijomis, pradėję mokytis ir ieško alternatyvų kitur“, – apibūdina kalbų mokyklos kalba.lt vadovas Rytis Jurkėnas.
Tarp populiariausių šalių – Nyderlandai, Vokietija, Airija, Ispanija, Italija, Prancūzija, Belgija. Pasak R. Jurkėno, dairytis į studijas užsienyje gali paskatinti ir Lietuvoje privalomas matematikos egzaminas.
„Apie 20 proc. universitetų reikalaus matematikos pažymio, vėlgi – ne į visas specialybes. Yra vietų, kur į tą pačią specialybę nereikės matematikos pažymio, pasikartosiu, išskiriant inžinerijos, matematikos, duomenų mokslą, tokias specialybes, kurios tiesiogiai susijusios su matematika“, – komentuoja R. Jurkėnas.
Sarafinas: nerimta ir neatsakinga
Aukštosios mokyklos nuo šių metų nustatyti minimalų konkursinį balą turi pačios, tačiau to dar nėra padariusios. Lietuvos studentų sąjungos pirmininkas sako, tai studentams kelia nerimą.
„Kol kas iki galo tikrai dar viskas neaišku. Nors minimalūs reikalavimai, kurie yra įstatyme dėl trijų valstybinių egzaminų, aiškūs, tačiau pereinamasis balas vis dar išlieka klaustukas, kadangi dar sutarimo neturi tiek ir LURK (Lietuvos universitetų rektorių konferencija), ir LKDK (Lietuvos kolegijų direktorių konferencija)“, – teigia studentų sąjungos pirmininkas Paulius Vaitiekus.
„Jaunas žmogus žino, kad jis gaus panašų brandos atestatą, kaip buvo anksčiau. Mes galime pasakyti, ką daryti su tuo brandos atestatu, kaip pasaulis jį vertins. Bet labai būna keista, kai mes negalime pasakyt, o kaip Lietuvoje vertins“, – nurodo R. Jurkėnas.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras sako, kokie egzaminai bus privalomi ir kokia bus konkursinio balo sandara, buvo žinoma prieš dvejus metus.
„Šiuo metu nėra aišku, kaip aukštosios mokyklos elgsis su mažiausiai pasirengusiais. Mes kalbame turbūt apie kelis procentus studentų, kuriuos jų sprendimas paliestų“, – kalba viceministras Justas Nugaras.
„Vien tai, kad tie jauni žmonės jie buvo įmesti į tokią kaip ir mėsmalę prieš 2 metus neišaiškinus sistemos ir jie rinkos dalykus B lygiu ir dabar dėl to negali laikyt VBE, nes mokytojai neprileidžia, jie nėra kalti, kad jie kažko nežinojo ir dabar viską nustumt į pavasarį ir sakyt, dabar jauni žmonės suspės įšokt į traukinį, tai yra nerimta ir neatsakinga“, – teigia žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
Pasak Gintaro Sarafino, šiais metais, išgyventi ir išlaikyti studentus norintys kolegijos ir universitetai konkursinio balo kartelę greičiausiai nuleis.
Prognozuoja, kad kartelė sieks 3,2 balo
Kol kas aukštosios mokyklos išties nepriėmusios sprendimų, kokią stojimo kartelę taikys.
„Kol kas stebi vieni kitus ir žiūri, kaip kas elgsis, kaip universitetai elgsis“, – sakė Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) vadovė, Vilniaus kolegijos direktorė Žymantė Jankauskienė.
Ji tikisi, kad kitą savaitę bus jau aiškiau. O nuogąstaujančius abiturientus Ž. Jankauskienė ramina: sako, kad išlaikiusiųjų egzaminus neturėtų kamuoti nerimas.
„Įstatyme įrašyta, kad reikia būti išlaikiusiems tris egzaminus – du privalomus lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos, taip pat vieną pasirenkamą. Juos išlaikius patenkinamų lygiu, kai pakanka vos 16 proc., žodžiu, kai žemiau nėra kur, kitaip egzaminas būtų neišlaikytas, išplaukia 3,2 konkursinis balas. Manau, daugelis kolegijų jį ir pasirinks.
Tad, manau, moksleiviams nėra ko nuogąstauti, nes pačiame įstatyme įrašyti minimalūs reikalavimai“, – kalbėjo Ž. Jankauskienė.
Ji mano, kad moksleivių baimės yra nepagrįstos.
„Pernai minimalus balas stojant į kolegiją buvo 4,3 balo, o šiemet yra tikimybė, kad jis sieks 3,2 balo, tad bus žemesnis“, – sakė Ž. Jankauskienė.
Ji sutinka, kad, žvelgiant iš studijų kokybės perspektyvos, kartelės nederėtų nuleisti.
„Trys didžiosios kolegijos ne vienus metus to ir laikėsi. Bet pernai žurnalistai pagrįstai kritikavo kai kurias kolegijas, kad jos į mokamas vietas ir su vienu balu priima. Tad žvelgiant iš ankstesnių metų patirties, jei visos bus priverstos laikytis bent 3,2 balo kartelės, bus ženklus šuolis į viršų nuo vieneto“, – kalbėjo Ž. Jankauskienė.
Bet, pabrėžė ji, tai taikyti bus privalu tik priimant šiemetinius abiturientus. O jei stos anksčiau baigusieji, aukštosios mokyklos galės naujovės nepaisyti.
Buvo pasigirdę svarstymų, kad įvedus privalomą matematikos egzaminą stojant kai kurios kolegijos, kurios laikydavosi itin žemos kartelės, neišgyvens.
„Viskas tarpusavyje labai susiję. Kolegijų reforma vykdoma neatsitiktinai. Prognostiniai šios situacijos rezultatai buvo modeliuojami. Buvo laukiama 2024 metų kaip kritinių. Ne laikas daryti reformą atėjus kritinei situacijai. Buvo siekiama tai suvaldyti. Manau, ši reforma išeis į naudą, bet yra pasipriešinimas, ir ypač iš tų institucijų, kurios vegetuoja. Nesuprantamas ir neatsakingas vadovų požiūris“, – kalbėjo Ž. Jankauskienė.
Tiesa, sakė ji, kad gresiantis užsidarymas kai kurioms aukštosioms mokykloms, galvojant apie regionus, yra blogai.
Ji priminė, kad viena iš kolegijų misijų, ketvirtoji, – poveikis regionams, darbuotojų kompetencijų tobulinimas. Tad kai kurios kolegijos, atsižvelgdamos į galimą poveikį joms, galimai sumažėsiantį pirmakursių skaičių, imasi šios misijos.
„Aišku, privačios kolegijos tokiu būdu generuos pajamas ir išsilaikys. Bet tai yra ta kryptis, kuria mes visi einame ir kuri mums priskirta“, – sakė LKDK vadovė
Ž. Jankauskienė drauge yra Vilniaus kolegijos direktorė. Pasak jos, Vilniaus kolegija dabar daug diskutuoja, kokį stojamąjį konkursinį balą taikys, tačiau turėtų laikytis aukštesnio balo, nebent, kaip sakė Ž. Jankauskienė, su retomis išimtimis, tarkime, stojant į lietuvių gestų kalbos vertėjo studijų programą.
„Manau, kad mes laikysimės praėjusių metų kartelės – 4,3 balo. Tik yra pasiūlymų ją mažinti stojant į lietuvių gestų kalbos vertimo studijų programą. Programa unikali, tik pas mus vykdoma, stojimai prasti, studijos sunkios, jaunimo tai nežavi, bet valstybėje poreikis didžiulis šių specialistų“, – paaiškino Ž. Jankauskienė.
Ji tikisi, kad universitetai kartelės nežemins, nepasinaudos tokia galimybe.