Studijų pyrago dalybos jau prasidėjo

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ketinimai paskirstyti finansavimą aukštojo mokslo studijoms sukėlė diskusijų, mat lėšų numatoma skirti mažiau nei pernai, bet daugiau studentų bus priimta į valstybės finansuojamas vietas.

Šiemet lėšos studijoms skirstomos atsižvelgiant į praėjusiais metais šalies aukštosiose mokyklose realiai užpildytas vietas, nes pernai planuose numatyti studentų priėmimo skaičiai buvo padidinti – iš tikro priimtųjų buvo gerokai mažiau.

Daugiau studijuos valstybės lėšomis

Kaip skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), šiemet pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentų, priimamų į aukštąsias mokyklas, studijoms valstybės finansuojamose vietose ir studijų stipendijoms (studijuojantiems valstybės nefinansuojamose studijų vietose) numatoma skirti 9,3 mln. eurų. Tai – 0,3 mln. eurų mažiau nei pernai.

Taip pat pabrėžiama, kad valstybės finansavimą šiemet gaus apie 13,2 tūkst. studentų (2018 metais – apie 12 tūkst.). Pernai pirmakursius buvo planuota priimti į 7661 valstybės finansuojamą studijų vietą universitetuose ir į 8830 – kolegijose. Tiesa, realiai pirmakursiais tapo gerokai mažiau jaunuolių: 6867 – universitetuose ir 4831 – kolegijose. Šiemet valstybė numatė universitetuose apmokėti 7614 studijų vietų, o kolegijose – 5291, studijų (ne socialinių) stipendijų bus skiriama 338, pernai buvo 321.

Numatoma, kad į valstybės finansuojamas matematikos, informatikos, fizinių, gyvybės, sveikatos, veterinarijos, žemės ūkio, inžinerijos, technologijos mokslų ir sporto krypčių grupės studijų programas galės įstoti apie 7,4 tūkst. asmenų (pernai buvo numatytos 11 289 valstybės finansuojamos studijų vietos, bet tokia galimybe pasinaudojo tik 6845 asmenys). Humanitarinių, socialinių, ugdymo mokslų, teisės, verslo ir viešosios vadybos, menų studijų krypčių grupės studijų programas valstybė finansuos 5,5 tūkst. asmenų (pernai planuota finansuoti 5356 studijų vietas, bet įstojo tik 4853 asmenys).

Šiemet numatytos ir 3808 valstybės finansuojamos antrosios pakopos studijų vietos bei stipendijos. Taip pat valstybės lėšomis ketinama apmokėti 371 rezidentūros studijų vietą.

Anot švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus, valstybės lėšos studijoms finansuoti šiemet skirstomos atsižvelgus į pernai realiai užpildytas, o ne planuotas vietas. Ministras pabrėžė, kad pernykščiame plane numatyti priėmimo skaičiai buvo gerokai didesni, nei iš tikrųjų buvo priimta pirmakursių. „Šiemet pasiūlytas valstybės finansuojamų studijų vietų paskirstymo projektas pagrįstas realiomis galimybėmis užpildyti valstybės ir stojančiųjų poreikius atitinkančias valstybės finansuojamas vietas“, – Vyriausybei teikdamas tvirtinti studijų finansavimo paskirstymą pabrėžė ministras.

Pajuto diskriminaciją

Tačiau ŠMSM sumanymui šalies kolegijose beveik 3 tūkst. sumažinti valstybės finansuojamų studijų vietų nepritaria Lietuvos kolegijų direktorių konferencija. Pasak jos prezidento Nerijaus Varno, tai gerokai apribos studijų prieinamumą ir atitolins visuomenę nuo nemokamų bakalauro studijų idėjos. „Tai paneigia valstybės siekį didinti atlyginimus akademiniam personalui, nes nors išlaidos vienam studentui didės, bendrai studijoms finansuoti numatytos lėšos liks nepakitusios. O kolegijų sektorius, palyginti su praėjusiais metais numatytu preliminariu valstybės finansavimu, gaus net 1 mln. eurų mažiau“, – tvirtino N. Varnas.

Anot jo, negalima sutikti, kad kolegijų sektoriuje valstybės finansuojamų studijų vietų mažėtų taip drastiškai, nors universitetinių studijų vietų nežadama mažinti. Toks sprendimas, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidento nuomone, kai aukštojo mokslo sistemoje prioritetas teikiamas vienam sektoriui, stojantiems jaunuoliams siunčia atitinkamą žinią.

Visą tekstą skaitykite:
https://www.lzinios.lt/Svietimas/studiju-pyrago-dalybos-jau-prasidejo/285037?fbclid=IwAR3RzBw_nieKlO5Txwj7ZZEb6_kfUdxkcT-nUwAG6vXfG0TGE7kx8W8E0qQ#176212